Dirbtuvių statybos, ketvirta dalis

Pasirodo trečioje dalyje dar neužbaigėme apžiūrėti liepos mėnesio darbų :), tad žygiuojam toliau ir šiandien užbaigiam :). Kitame įraše keliausime į rugpjūčio darbų albumą.

* * * *

Pamatui sustingus, nuėmėme visus medinius pamato karkasus ir pradėjome ruoštis pastato karkaso statymui. Pirmiausia ant viso pamato paklotas ruberoidas. Apsauga nuo drėgmės ir šiaip kokia tai izoliacinė medžiaga :) Vyro šalia nėra, tad negaliu tiksliai pasakyti kam tas ruberoidas reikalingas :D Paklojus ruberoidą, dėjome pirmą karkaso vainiką ir kas metrą ar daugiau sutvirtinome metaliniais strypais, kurie gana giliai įsukami į pamatą.
Tada prasidėjo klėties-dirbtuvių terasytės pirmo vainiko klojimas. Terasytė, kaip ir priklauso, klojame ne ant pamato, o ant didžiulių akmenų :) GROŽIS :))))

Savaime suprantama, visus darbus turi gi kažkas prižiūrėti ir koordinuoti :DDD Tad vyras pagrindiniam Direktoriui, t.y. man darbų stebėjimui įtaisė patogią vietelę :))) Hamaką gavome dovanų nuo mylimų draugų iš Kauno. Regi, ačiū :*, puikus daiktas. Patogu sėdėti ir patogu stebėti ar gerai statomos mano dirbtuvės :DDD

Jokie darbai sodyboje nevyksta be dar rimtesnių Prižiūrėtojų žinios. Viskas būna apžiūrėta, suskaičiuota, o ne vietoje padėti plaktukai, pjūkliukai, pirštinės ir t.t. sugraužti ar susmulkinti į gabaliukus. Labai darbštūs šunys, labai. :DDD
Ir nėra net kada pozuoti, amžini darbuotojai :DDD

Pradeda "augti" karkaso sienos. Sugužėjo visa šeimyną (tėvai, brolis, brolienė, sesuo ir krūva sūnėnų ir dukterėčių) ir stiprių vyrų būrys sudėjo viršutinį pirmo aukšto vainiką. Tiksliau padarė pradžią, nes čia buvo tik ilgieji rastai, visą likusią dalį manasis sudėjo VIENAS !

Liepos darbai baigti. Karkasas įgavo konkretų tūrį, šiek tiek aiškėja kas gi čia stovės :))) Nors, kad ir kaip puikiai suvokčiau formų tūrius ir, kad ir kokia puiki mano vaizduotė, iki šiol (o dabar jau tikrai GEROKAI daugiau pastatyta) nepajėgiu suvokti savo dirbtuvių kaip jau esamo objekto. Jei pati lipdyčiau dirbtuves iš molio, jausčiau statinį kitaip, o kol kas visi darbai verda manojo rankose. Man viskas kol kas atrodo lyg stebuklas. Juda, auga, didėja...
Aš gi dirbtuvėles pajusiu tada kai įžengsiu į pastatą su sienomis, langais ir durimis. Štai tada prasidės mano darbai - pagaliau suvoksiu, kad svajonė virsta realybe...

Dirbtuvių statybos, trečia dalis

Keliaujam toliau ir apžvelgiame likusius liepos mėnesio darbus ;)
Pabaigus betonuoti ir tvirtinti akmeninį pamatą, su keliomis poromis papildomų rankų, sunešėme rąstus, kurie suguls į pirmąjį vainiką ir terasytę. Bet apie tai kitą kartą, šiandien apžiūrėkite pamatą iš visų pusių :) Pirmiausia buvo užpildytas visas pamatas betonu, po to rankomis betonu užkrėsti visi tarpeliai, o betonui gerokai pastingus, jo perteklius buvo nuvalytas, nuskustas, nudaužytas.

Kieme tris metus buvo didžiulė, keturių krovininių sunkvežimių priekabų, žvyro krūva. Šiais metais toje vietoje jau žels žolė, o kol kas matome diiiidelę krūvą, puikiai naudojamą betonavimo darbams :)

Laikas lekia nesuvokiamu greičiu, atrodo tik dar pradėjome statyti vieną pastatą, o žiū nebaigėme jo nė pusės darbų, o jau reikia kitą statyti... Šiais metais planuojame dirbti su dviem pastatais lygiai - kol jų neužbaigsime, jokių didelių darbų nesiimsim. Taigi dar pora metų krapštysimės tikrai :))))))

Liepai baigiantis, jaunieji gandrai baigė mankštintis ir pradėjo skraidyti :) Jau tris metus iš eilės užfiksuojam pirmą skraidymo dieną. Ypatingas jausmas. Visada stebim sulaikę kvėpavimą ir suspaudę kumščius - kad tik pavyktų pirmasis pakilimas, nusileidimas į lizdą, o tada jau ir ant žemės :)

Dirbtuvių statybos, antra dalis

Tęsiu pasakojimą apie dirbtuvių statybas :)
Šiandien pradėsiu pasakoti apie 2010 - tuosius, tai metai kada buvo padaryti pirmieji dideli darbai: pamatai, sienų ir stogo karkasas.

Kai jau nutirpo sniegas, pirmasis darbas, kurį padarėme - išlyginome dvi žemių krūvas. Pasakojau praėjusį kartą, kad jas atsivežėme nuo iškastos kūdros. Palaukėme kada tos žemių krūvos atšils, mat per žiemą įšalas gana gyliai įlindo. Tada kastuvu ir grėbliuku viską išlyginome, iš naujo įkalėme medinius pagaliukus, žyminčius dirbtuvių keturis kampus.

Pasikvietėme pažįstamą, kuris turi tokį gerą įrankį, padedantį nustatyti bet kokiame reljefe keturis pastato kampus viename lygyje. Kai jau turėjom visus kampus tiksliai ten kur jie turi būti ir idealiam aukštyje, atvažiavo didelė, miela mašinytė :))). Su ja susivežėme diiidelius akmenis, kuriuos radome sodyboje. Jie ten gulėjo 30 - 35 metus. Dar nuo tų laikų, kai visi dideli pastatai, buvę bet kokioje sodyboje, priklausė ne šeimininkui, o plačiajai liaudžiai ir kolūkiams. Tai buvusio didžiulio klaimo pamatų akmenys, sustumti prie klevų alėjos, nugriovus klaimą.

Ir pradėjo vyras su mašinos vairuotoju dėlioti dėlionę...

Ach, tiesa, pamiršau parašyti, kad dar prieš pradedant dėlioti akmenų dėlionę, vyras užpildė betonu iškastas "plūdes", apie kurias rašiau pirmajame įraše apie statybas :)

Dėliojo dėlioji ir sudėliojo :) Kadangi reljefas nėra idealiai lygus (baisiai tai mums patinka) Teko ilgai pažaisti - didelius į šiaurinę pusę, mažesnius į pietinę. Pasukti į kairę truputį, dabar į dešinę... Dar šiek tiek... dar šiek tiek...
Ilgas darbas, bet maniškis puikiai komandavo didžiosioms žnyplėms kiekvieną žingsnį ir, po 6 valandų darbo, pamato pradžia buvo padaryta.

Akmenims atsigulus ten, kur jie nuo šiol gulės kokius 100 metų, vyras pradėjo ruošti pamatą betonavimui. Iš visų medinių "gerų daiktų", surinktų per keletą metų iš įvairių vietų vietelių, buvo paruoštas rėmas iš pamato vidaus. Lauke matysis akmenys ir tik tarpai bus užkrėsti betonu, užkamšyti senomis plytomis ir mažais akmenimis.

Antros dalies pabaiga :)

Dirbtuvių statybos, pradžių pradžia

Nors pirmadienį nemėgstu pradėti naujų, didelių darbų, šiandien bus išimtis :)
Kai kieme toooks šaltis, o namuose ketverios poros kojinių ant kojų, kėdė, vis artėjanti prie krosnies ir pirštai labai jau panašus į šakaliukus, - pats laikas jau ne tai kad svajoti, o pradėti planuoti konkrečius darbus, numatytus šiais metais :)
Kitą žiemą įrašus rašysiu sėdėdama klėtyje - dirbtuvėse, vienomis vilnos kojinėmis (kad ir kaip karšta būtų, žiemą man būtinai reikia jų dėl jaukumo), toli nuo krosnies ir puikiai judančiais pirštais :))) Kad tikrai taip įvyktų, šiais metais reiks įveikti daug įvairių darbų darbelių. Ir, pradedant naują etapą, nieko nėra geriau nei prisiminti tai, kas jau nuveikta :) Juk kai per trumpą laiką pažiūri atgal į praėjusius metus, pasirodo, kad nuveikta labai daug. Nuotaika tampa dar geresnė, viltis suspurda aktyviau ir net sustingę pirštai pradeda judėti greičiau :)))
Papasakosiu ne visos sodybos, o konkretaus pastato istoriją, prasidėjusią tada, kai aš dar ėjau į mokyklą ir net nesapnavau apie sodybą. Tai mano dirbtuvės, sodyboje užimančios klėties vietą ir rolę :)))

Tai gal nieko ir nelaukiam?
Šiandien papasakosiu apie pradžių pradžią ir parodysiu pirmąsias nuotraukas, menančias svajingų ir realių darbų pradžią.

Dirbtuvių gimimas

Pradžių pradžia

Tai buvo maždaug prieš 17 ar 18 metų. Sėdėjau tada savo miegamajame ir aliejiniais dažais tapiau vidinių pasaulių virsmus :))) Matyt, supratote, tai buvo labai ypatingas ir svarbus mano gyvenimo etapas :D Platūs, nevaržomi potėpiai klojo vieną mintį po kitos, dažų pliūpsniai gulė ant lovos, sienų, kilimo ir neužbaigtų namų darbų... Norom nenorom, po kelinto tokio aktyvaus kūrybinio protrūkio, teko pripažinti, kad viename kambaryje šitie mano talentai negali sutilpti :DDD O ką jau kalbėt, kad po sunkios kūrybinės dienos norisi gulti į švarius patalus ir ryte, pažvelgus į veidrodį, nesuabejoti ar tik nebusiu susirgus kažkokia keista liga, kurios pagrindinis simptomas - kelių mėlynų atspalvių bėrimas...

Taigi, pasinaudojau susiklosčiusia situacija ir, persikrausčiau į sesers kambarį. Ji savus "gyvenimo menus" jau kūrė nuosavuose namuose :)))

Štai tame kambaryje, sėdint krėsle ir svajojant apie ateities grožį,
gimė mintis apie asmenines dirbtuves.
Toli, oi toli ta pradžių pradžia... Tačiau per visus metus noras ir svajonės tik augo, judėjo, vyko virsmai ir, regis, šiais metais įkelsiu koją į ... Į išsipildžiusę svajonę...

Pradžia

2006 m. prie svajonės priartėjau dar arčiau. Mūsų naujuose namuose - sodyboje, gegužės mėnesį, kilodama kojas virš paaugusios žolės lyg gandras, apėjau visus pašalius ir nusprendžiau - va čia stovės mano svajonė, t.y. dirbtuvės :)))

Ir nors vieta jau buvo išrinkta, sodybos darbų sąraše šis darbas nebuvo pirmas. Tad nusprendėme, - kol statysim kitą pastatą, pasidarysime čia daržą :))) Arti namų, žemė gera...

Daržą paruošėme, lysves suformavome ir sulaukėme ypatingo lietaus :))) Bet nepadėjo ypatingi lietūs. Jau kitais metais daržo čia neliko :)) Ir tokio tipo daržas mūsų nesužavėjo - nelengva pievoje tradicinį daržą įrengti, ir vieta buvo labai naudinga sudėti tai, ko reikia kito pastato statyboms...

Štai taip "daržas" atrodė po daugiau nei metų :))) dirbtuvės stovės kaip tik ten, kur matosi nenupjauta žolė, už suolo :)

Tais pačiais metais. 

Busimų dirbtuvių vietos apžvalga, žvelgiant lauko peliuko akimis :DDD

Pralėkė dar keli mėnesiai. 

Vėlai rudenį praėjusiais metais, darant geodezinius matavimus, mano dirbtuvės įgavo pirminį realų vaizdą - pagaliukais pažymėti keturi kampai :)))) Jeeee :)))) Ir buvo atvežtos dvi didelės priekabos žemių, kurių turėjome laaaabai daug, mat išsikasėme kūdrą.

Po dviejų metų šioje nuotraukoje bus dar vienas sodybos draugas/pastatas - mano dirbtuvės. 

O kol kas ramiai stūkso senoji gryčia, šalia jos, nepadoriai ryškiai, šviečia jaunasis gryčios draugas - vyro dirbtuvės :))))

Dažnai pro gryčios langą žiūrėdavau į vietelę, kur kažkada turėjo išdygti dirbtuvės. Žiūrėdama mintimis klodavau pamatus, statydavau sieną po sienos, dengiau stogą ir įrenginėjau palėpę... O kartais priimdavau svečius, žiemą užsukusius į sodą iį į mano dirbtuves :)

Mmmm... pavasarį mintys dar labiau įsisiūbuodavo :) 

Mano dirbtuvių vieta kaip tik tarp dviejų obelų, beveik šios nuotraukos centre. Piešdavau jau ne tik mintimis, o ir ant smėliuko ar danguje panašių debesų ieškojau :))), bet ant popieriaus dar ne... Užtekdavo projekto, tik labai jau rūpėdavo projektą nuspalvinti ir langines pripiešti :DDD

Nuo vyro dirbtuvių stogo.

Užlipti ir ten būti buvo vienas juokas, dar didesnis malonumas - stebėti visą kiemą iš viršaus ir vėlgi mintimis paišyti ką kur sodinsim, ką kur statysim...

Bet va nulipti buvo tikrai įdomu :D Kadangi aplink nebuvo nė gyvos dvasios, beliko susikaupti ir mažais žingsniukais nusileisti nuo stogo dangos iki kopėčių, o ten jau širdis atsigavo ir galėjau džiaugtis, kad kelnės sausos :DDD

Ir pagaliau atėjo LAIKAS ir mano dirbtuvėms !!!

Vyras iškasė griovelį, kas 1,5 m. išgręžė "pludes" (atleiskite, nepamenu kaip teisingai vadinasi) ir viską vėliau užpylė betonu. Laksčiau aplink, trepsėjau, fotografavau... Ir supratau, kad kol mano dirbtuvės neturės sienų, stogo, langų ir durų, nepavyks man suvokti jų kaip realiai egzistuojančių. Tik tada kai balinsiu ir šlifuosiu medines grindis, tik tada kai rankomis glaistysiu ir medžiaga tapetuosiu sienas, kūrensiu krosnį... va tada, tada jau tikrai suvoksiu kur esu. O kol kas viską atidaviau vyrui į rankas ir lauksiu stebuklo, kurį jis tikrai moka daryti :))) <3

Pirmos dalies pabaiga :)

Po pirmosios pamatų ribos duobelės iškasimo praėjo šiek tiek laiko iki kito žingsnio, ruošėmės betonavimo darbams ir laukėme specialios technikos :) 

Bet apie tai jau kitame įraše ;) Iki