2013 m. sausio 6 d.

Dirbtuvių statybos, dvidešimt pirma dalis

Na, ir jau paskutinis įrašas apie tai, kas iki šiol yra padaryta.
Keliaujam į vidų, kur vyras sudėjo grindis, kurias užbaigsime šiais metais, nudažėm lubų lentas, sudėjom lubas, apšiltinom lubas (dar truputį yra likusių darbų) ir santechnikas sujungė daug visokių vamzdelių ir kranelių į vieną visumą. 



Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


Palėpė, kurioje iki šių metų pabaigos viliamės įrengti jaaaaaukų miegamąjį.




Lubos gražuolės :))) Balkiai dažyti ta pačia spalva, kuria padengtos lauko langų apdailos ir vėjalentės, tik jie neobliuoti, tad spalva gavosi tamsesnė. Šiais metais truputį šlifuosime, kad pašviesint :) Lubas dažėme labai švelnia vanilės spalva. Norėjau šviesių, tačiau ne šaltai baltų.



Ir pirmosios maudynės SAVOJE VONIOJE!!! Taip taip, sutinku, kad dar iki pabaigos oi kaip toli, visgi skardinė vonia mums dabar yra lyg prabangiausios Kleopatros pieno vonios :))) 

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


Štai ir viskas :)
Iki pavasario statybinė pertrauka, tad dabar pasakosiu apie kitus kasdieninius dalykus, o kai jau imsimės darbų - stengsiuosi rašyti esamuoju laiku, nes kai prisikaupia tiek daug nuotraukų, nelengva viską įveikti. Ypač su mūsų interneto greičiu :)))

Iki ;)

Dirbtuvių statybos, dvidešimta dalis


Toliau tęsiasi darbai antrą dieną nuo ankstaus ryto.




 Kairėje nuotraukoje matote tarp plytų paliktas ertmės. Mano galva, sugalvota puikiai, plytos vargu ar įšiltų, o štai visa skardinė dalis įšyla ir per tas ertmes sklinda šiluma :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


Pati viršutinė, dekoratyvi skardos dalis.



Tiesiog mielas vikšrelis :)



Ir pirmasis bandymas jau tą pačią dieną. Uždegėme sugniaužytą popieriaus krūvelę ir kniupsti išlėkėm žiūrėt į kaminą :))) Traukė puikiai, tad dūmelis iškart pasirodė. Dūmus pamatysite žemiau esančioje nuotraukoje.



 Štai mūsų gražuolis! ar dažysime metalinę dalį - dar nenusprendėme.Viskas spręsis taip, kaip dažniausias pas mus sprendžiasi - natūraliai. Kai jau nuspręsime kaip tinkuosime, dažysime ar dar ką darysime su sienomis, tada iškart bus aišku ką darysim su pečiu. O kol kas mėgaujamės juo kas dieną :))) Gražus, šiltas geriausias draugas žiemą :DDD

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)


 Kol pečius džiūsta, atliekami kiti darbai. Vienas iš jų - vonios grindų betonavimas.



Po keturių dienų pakūrėme pirmąjį kartą. Sukūrenome saujelę plonų šakaliukų. Traukė gerai, dūmas iš kamino virto gražiai - viskas puiku :) Po to kas tris dienas kūrenom po tokį glėbelį. Pakūrenę atidarydavome visas dureles ir jušką - vėdinimuisi. Pirmą kartą pilnai pakūrėme po mėnesio. Dabar kūrename kas dieną ir negalim atsidžiaugt :))) Dirbtuvėlėse šilta (dar nepakankamai, nes neužbaigtas lubų šiltinimas kaip reikiant, nėra normalių durų ir langų apdaila iš vidaus nepadaryta), vandens šildytuvas visada pilnas karšto vandens, BET KADA BĖGANČIOS IŠ KRANO! :))) Mmmmm ....


Dirbtuvių statybos, devyniolikta dalis

Kai praėjusių metų išorės darbai buvo baigti, atėjo eilė vidaus darbams.
Pečiaus statyba. Mes jį vadiname apvaliu stačiamalkiu, tačiau jei kažkas žinote jo tikslesnį pavadinimą, būtinai pasidalinkite ;)
Prieš keletą metų lankėmės pas mielus pažįstamus Zarasų rajone. Antrame namo aukšte šeimininkai parodė laaabai gražų pečių. Apvalus, skardinis, o viduje šamotinės plytos ir molis. Puikiai įšylą, ilgai šildo ir dar gražus :))) Įsimylėjau ir savajam pasakiau, kad radau savo dirbtuvėlių šildymo objektą. Visai netrukus lankėme dar vienus pažįstamus Zarasų rajone ir užtikome lygiai taip pat statytą pečių. Kadangi iki šiol nieko panašaus nebuvome matę nei viename Lietuvos kampelyje, nusprendėme, kad meistrų reikia ieškoti ten, kur didžiausia tokių pečių koncentracija. Ir radome. Pagelbėjo taip pat Zarasų rajone gyvenantys dar kiti pažįstami. Vienas meistras sumeistravo skardas, o kitas sumūrijo pečių.

Taigi,  mums reikėjo: meistro, šamotinių plytų, senų molinių plutų, molio, šamotinių miltelių, šilumokaičio (apie jį žemiau parašysiu), špižinių durelių pakurai, špižinių grotelių, pro kurias byrės pelenai, dviejų mažų špižinių durelių valymo angoms, juškos :D (čia toks daiktas, kuris atidaromas prieš pečių užkuriant ir uždaromas, baigus malkoms rusenti.

Molio ir šamotinių miltelių makalošė :)



Šilumokaitis. Kadangi neradome, kas mums greitai padarytų tokį, kokio reiktų, pirkome parduotuvėje. Jis skirtas kitokiam pečių tipui, tačiau prisitaikėme ir sau. Taigi, šitas daiktas bus įstatytas pečiaus viduje virš pakuros ir nuo ugnies įšilęs vanduo, keliaus į vandens šildytuvą,o iš jo šaltas į šilumokaitį. Paprastoji fiziką, kurią pirmą kartą gyvenime ir supratau dabar, suvokusi kaip judės vanduo ir kaip jis šils :))) Šildytuvas pas mus kombinuotas: galima ir elektra. ir pečiumi šildyti. Kol kas elektra nešildėme nei karto! Pilnai pakanka to, kiek kūrename pečių.



Antrame senojo namo gale stovėjo krosnis, kuriai jau nuo pirmų dienų sodyboje, suplanavom reinkarnaciją. Sienų dažytoja Aleksandra taip pat pabuvo ir senos krosnies ardytoja :)
Vėliau visas plytas nuvalė ir pašalino molio likučius.



Naujos šamotinės plytos.



Keturios skardos dalys: pagrindas, platesnė ir aukštesnė dalis, kurioje bus pakura, siauresnė ir žemesnė dalis, ir viršutinė dekoratyvi dalis. Čia dekoratyvios dalies nesimato, bus kitose nuotraukose.



Senų plytų valymas.



Prasidėjo darbas :)



Durelės su stikliuku. Židinio dirbtuvėlėse nenorėjau, o ugnį stebėt - labai, tad apsidžiaugiau, kai manasis atrado šias dureles, sakė - kaip tik tokios, kokių tau reikia :))) Ir tikrai - jos tokios :))) Dabar dažnai tupiu prie durelių ir žiūriu kaip ugnis laižo malkas ir auga, o po to rimsta... Meditacija :)



Darbo procesas tęsiasi. Tai pirmos dienos atlikti darbai. Komentuoti nieko negaliu, nes nieko neišmanau, tiesiog sukiojausi aplink ir fotografavau :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)




Dirbtuvių statybos, aštuoniolikta dalis

Vieną labai saulėtą ir jaukiai lietingą dieną, grįžę namo iš miesto, išlipę iš automobilio - išsižiojom. Tolumoje, slėnyje ramiai išsirietusi, besimaudydama švelniame lietutyje ir saulėje, akis prikaustė vaivorykštė. Tokios mielai mažos ir būtent toje vietoje niekada nematėm. Kniupščia lėkiau fotoaparato ir pyškinau vis akis atitraukdama, norėdama įsitikinti, kad per objektyvą matomas vaizdas sutampa su realiu. Kai jau pakankamai padirbėjau, sėdau ant senų klaimo akmenų ir "fotografavau" akimis, o tiksliau "filmavau" (čia kalbu apie tai, ką atrašiau ankstesnio įrašo komentaruose Miglei) vaivorykštę, kuri lyg gyva judėjo, plėtėsi ir galų gale, pakilusi kažkur į debesis - išnyko...


 Šis ir dar žemiau esantys kadrai - mano 2012 m. kadrai. Darysiu dideles nuotraukas ir ilgai mėgausiuosi, bandydama prisiminti gaivią, saulėtą vasaros dieną. Plačiai atmerktas akis, mažučiukus lašiukus, bučiuojančius veidą ir fotoaparato objektyvą, gyvą vaivorykštę...

Beje, kai supratau, kad tai mano 2012 m. kadras, pabandžiau atsiminti ankstesnių metų kadrus ir nusprendžiau pakratyti kompiuterio lentynas. Būtinai padarysiu įrašą apie kadrus, kuriuos tais metais padariusi, būčiau galėjusi ramia sąžine dėti fotoaparatą poilsiui :)))
Galiu į juos žiūrėti, keliauti mintimis ir svajoti.

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)
 

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)



Va taip dirbtuvėlių išorė atrodo ir dabar. Toliau manasis darbuosis kai kaulus sušildys pirmieji pavasario spinduliai, o kol kas statybų ir vidaus įrengimo atostogos :)



Moliūgai, augantys ant komposto krūvos. Pasirodo, žemė jiems buvo per daug derlinga ir augo tik vis daugiau ir didesnių lapų, o moliūgiukai augo prastai. Kadangi šituos moliūgus pasodino vyras, jam nekilo rankos gerokai aplaužyti lapus ir naujas atšakas - padariau tai aš :))) Po amputavimo procedūros moliūgų vaisiai pradėjo didėti ne dienomis, o valandomis :))))




Po liūties oras nusidažė geltonai. Ėjom pasivaikščioti ir įsivaizdavom viską sapnuojantys. Geltona spalva buvo tokia aktyvi, kad teko kelis kartus trinti akis, niekaip nesusikalbančias su smegenimis :)
Tai juk greičiausiai koks nors paprastas fizikos dėsnis, ar ne? Mes su vyru niekada nesupratome standartizuotos mokymo programos, pagal kurią mus laužė ir gniuždė mokykloje, tad fizikos pamokos, kaip ir visos likusios, buvo leidžiamos svajojant ir viliantis, kad kai būsime suaugę galėsime rinktis tai, kas mus augina, o ne palengva naikina savastį.


Mūsų laaaabai sparčiai augantis savaradis pušynas. Kai 2006 m. įsigijome sodybą, vaikščiojome po tuščius laukus, planuodami kur ką statysim ir sodinsim, o dabar kasmet tik stebime gamtos "statybas" ir renkam ne vietoje paliktą inventorių - grybus :))))

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)



Pasakojimai apie dirbtuvėlių statybas vis dažniau tampa tiesiog įrašais apie tai, kuo gyvenam. Ir man tai labai patinka. Vienu šūviu - du zuikiai :)
Tad dar pridedu dvi nuotraukas iš naujos bičių šeimos perkėlimo iš mažo aviliuką į didelį proceso. Jau pasakojau apie pagautą (surinktą) pirmąjį spiečių, tad rugsėjį perkėlėme jį į puikų didelį avilį, kuriame jos greit įsikūrė.
Pamilstu bitutes vis labiau.


2013 m. sausio 5 d.

Dirbtuvių statybos, septyniolikta dalis

Kaip jau rašiau, užbaigiamas sienų padengimas plėvele, apkalimas pagaliukais ir skirtingo pločio lentomis. Šiaurinė dirbtuvėlių siena.



Darom pertrauką tarp visų statybų. užsakymų ir sodybos vasaros darbų ir keliaujam prie kūdros darbų. Kaip mes su manuoju juokaujam "einam ravėti kūdros" :DDD
Šį kartą truputį ravėjome, truputį klojome geotekstilės ir truputį vežėme akmenukų jai prispausti. Šiais metais vešime ten smėlį ir formuosime paplūdimį.




Praėjusiais metais arba buvau per daug užsiėmusi ir mažiau kėliau akis į dangų, arba tiesiog buvo mažiau gražiai debesuotų dienų. Bet kelios tikrai buvo. Vieną iš jų "pagavau" štai tokį gražuolį. Yra jų ir daugiau kompiuteryje, bet šis įrašas gi ne apie debesis :)))

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :)


Užbaigėme tvarkytis nuotėkų šulinio dangtį. Talpą darbininkai įkasė šiek tiek per giliai, tad teko dėti papildomą žiedą ir tik tada dangtį. Viliamės, kad tai, jog talpą yra per giliai, o dangtis uždėtas ant dviejų žiedų, neturės negerų pasekmių ir mes ilgai bei ramiai galėsim vaikščioti ten, kur sako ir karaliai pėsti eina :DDDDDDD




Paskutinis 2012 m. medsukis. Gerosios, darbščiosios bitutės plušėjo visą vasarą :) Šaunuolės. Aplankė kiekviena žiedelį, kurių mūsų nederlingose žemėse yra ypatingai daug. Kai atsivežėme pirmus avilius, vaikščiojau po laukus ir galvojau, kad vargšės neturės čia ką veikti, tačiau, pasirodo, nederlingose žemėse auga be galo daug žydinčių augalų ir daugiau nei pusė jų - medingi.
Beje, paskutinis medsukis buvo dar ypatingesnis, nes jau gavome naująjį medsukį. Paprastas, mechaninis, tačiau labai patogus ir kokybiškas.



Kiekvieno medsukio medus vis kitokio skonio ir vis tamsesnis.
Visiškai tamsaus pas mus nebūna, nes, kaip jau minėjau, bitės nektarą ir lipčių renka iš žydinčių gėlių, smilgų, krūmelių ir lapuočių medžių, tad medus visada būna malonaus ir švelnaus skonio. Gomurį jis glosto ir meiliai kutena :)))

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :)