Birželis, liepa ir "nužydėjęs"

 Anksti pavasarį nusipirkau kelias levandas vazonėliuose, laikiau namuose ant palangių, laisčiau prižiūrėjau, tad jos labai staigiai išleido ilgus naujus daigelius. Vėliau perkėliau levandas į savo sodelį, o jos nė krust :) Po gerų trijų savaičių pradėjo judėti, augti ir užaugino daug daug stiebelių, ant kurių sukrovė krūvas žiedelių. Šiemet levandų prisidžiovinau kelis kartus daugiau. Turiu dvi senesnes, ketverių ir trejų metų levandas, ir tris šiųmetes. Šiandien nuskyniau paskutinę porciją žiedelių ir kai išdžiovinsiu, sudėsiu į popierinius maišelius, o kai lauke oras atšals ir prasidės rudeniniai lietūs - siūsiu maišelius, apsigyvensiančius drabužių stalčiuose ir patalinės skrynioje :)

 Liepos šiais metais tiesiog linko nuo žiedų. Visi, kurie mus aplankė, papildė liepžiedžių atsargas dvejiems ar trejiems metams, mat ne kasmet liepos šitaip žydi. Pasirodo jos pramečiuoja ir gali neturėti kvapnaus nektaro net kelis metus iš eilės.
Ir jau iš patirties žinome, kai šitaip gausiai žydi ir kvepia liepos  - turėsime tikro liepų medaus. Taip ir buvo :) Išsukome didelį kiekį kvapnaus medaus su ypatingu mėtos prieskoniu - tai ir yra tikrasis liepų medus.

Be levandų ir liepžiedžių džiaugsmų, šiemet mane aplankė ir dar vienas džiaugsmas - įsigijau pirmąjį meno kūrinėlį. Jau seniai žinojau, jog laikui bėgant, lauksiu visų mūsų draugų, bičiulių, bendraminčių naujai gimstančių kūrinių, tarp kurių ieškosiu ypatingų, mano širdį ir akį pradžiuginusiųjų... Šiais metais startavau. Aplankiusi Ramunės ir Žydrūno Dainių parodą nusižiūrėjau vieną Žydrūno skulptūrą. Tik pamačiusi skulptūrą "Nužydėjęs" norėjau čiupti ir tuojau pat vežtis namo :))) Na, tuo kartu pačiupti nepavyko, mat buvo parodos atidarymas, tačiau vėliau, kai darbai jau baigė keliauti po galerijas - sulaukiau svečių, kurie ir atvežė mano įsigytą pirmąjį eksponatą, apsigyvensiantį mūsų sodyboje.

Darbštuolis manasis :)

"Nužydėjęs"

Vėl darbštuolis :)

Belaukiant...

Autorius Žydrūnas Dainys ir "Nužydėjęs"

Ilgai brandintos svajonės įgyvendinimo startas.
Skulptūra apsigyveno pakeliui link kūdros. Matau ją kiekvieną kartą eidama maudytis ir iš dirbtuvių balkonėlio :)

Šią vasarą net tris kartus užčiupau iki šiol nematytus debesis. Žinoma, net neabejoju juos ne kartą virš mūsų galvų judėjusius, bet tik šią vasarą tuo metu aš pakėliau galvą į juos :)
Šiame įraše sudėjau, kaip aš juos pavadinau, - vilnonius. Pas bičiules, dažnai čiupinėjančias vilną, tikrai mačiau tokius pluoštelius vilnos. Jos juos pešioja ir kloja kloja. O šitie išpešioti sau plaukioja dangumi, laukia kolei juosius suvels stipresnis vėjas ir šiltas lietus :)