Dirbtuvių statybos, dešimta dalis

Kadangi Šv. Kalėdos jau artėja lygiai taip pat greit, kaip ir kiekvienais metais, skubu įkelti įrašus, kuriuos ruošiausi įkelti :) Nesinori pasilikti sau skolinga :)))
Taigi, tęsiu nuo ten, kur buvau sustojusi.
Praėjusių metų rudenį į kūdrą suleidome porciją didesnių žuvų. Pagrinde plačiakakčiai ir keli linai.

Pamenu vaikystėje mano geriausia gimtadienio dovana būdavo - pirmasis sniegas. Iki kokių 15 metų beveik kas antrą gimtadienio rytą (kartais kelis metus iš eilės) atmerkusi akis pamatydavau, kad kambaryje daugiau šviesos nei turėtų būti, o tai reikšdavo tik vieną dalyką - naktį pasnigo. Užplūsdavo ypatingas, tikras, malonus, visą kūną šildantis laimės jausmas ir atsistojusi prie lango, su pižama, susisupusi į kokį nors užklotą, išstovėdavau kartais keliolika minučių, o kitą kartą ir valandą - "laižydavau" akimis kiekvieną paviršių, padengtą minkšta, puria, raminančia laime, t.y.  sniegu :)))
Ir nežinau ar čia aš pritraukdavau tą sniegą, ar tiesiog pasnigdavo visoje Lietuvoje (tada mažai klausiau Lietuvos radijo ir nesidomėjau orų prognozėmis), bet tai būdavo laukiama ir ypatinga dovana, už kurią nesu niekada gavusi nieko geriau :) Beveik visada tas tą pačią dieną nutirpdavo, nes mažai kada prasidėdavo tikroji žiema spalio pabaigoje :), tačiau tai maža bėda - dovana jau būdavo gauta, išvyniota ir atlikusi savo vaidmenį :)))
Dabar kai jau gerokai perkopiau 30 metų, šios dovanos labai seniai esu sulaukusi. Žinoma, pasikeitė gyvenamoji vieta, ir klimato šiokia tokia kaita vyksta, bet vis vien žinau, kad dar tokių dovanų sulauksiu. Kiek - žinoti negaliu, bet tikrai dar sulauksiu :}

Na, o praėjusių metų spalio pabaiga buvo tokia, kokia buvo ir šiais metais - šilta, sausa, įkvepianti ir kvepianti :)))

Pasiruošimas žiemai :)

Sausas, pašalęs, raminantis gruodis. Kūčių išvakarės :) Manau, visi atsimenate praėjusių metų rudenį ir ilgą žiemos laukimą. Mūsų kaiminė pamenu pasakė, kad šį rudenį, net ir didžiausi tinginiai galėjo suspėti susigrėbti visus lapus :))) Mes spėjom susigrėbti beveik visus :DDD Tikiuosi, tai reiškia, kad esam tik pusiau tinginiai :DDD

Naujųjų metų pašvaistė :)
Kūrenom per metus sukrautą laužą - viską kas sena ir iš praeinančių metų - lai sudega ir ateina nauji dalykai, statomi tuščioje, švarioje erdvėje...

 

Persiritam į 2012 metus.

Mes laukiam,dirbtuvėlės laukia, darbai laukia :) Vasaris geras mėnuo laukti, nes nuo žiemos jau būnam pavargę, perskaitę visas naujas knygas, priplanavę naujų darbų ateinančiam šiltam sezonui ir šiaip - jau pasiruošę judėti toliau :)))

Dešimtos dalies pabaiga :)

Dirbtuvių statybos - stotelė tarp devintos ir dešimtos dalies

Jau labai greit pratęsiu pasakojimą apie mano dirbtuvėlių statybas :)
Atsiprašau tų, kurie užsilaukė ir nuolankiai lenkiuosi tiems, kad vis dar laukia :)))

Jau paruošiau du įrašus, tačiau dar reikia surašyti tekstus, o iki Kalėdų planuoju papasakoti iki tos akimirkos, kokioje viskas bus prieš pat sutinkant Šv. Kalėdų rytą :)))
Kad man pavyktų šį pažadą įvykdyti, labai labai parašu visų, kurie skaitote - rašykit ir reikalaukit įrašų ir nuotraukų. Būtinai, nes tik taip pavyks įveikti visą jaudulį, darbų srautus ir padaryti tai ką planuoju.

Padėsit? :)

O čia maža užuomina į ateitį :DDD
IR VISĄ TAI KURIA MANO MYLIMAS, AUKSARANKIS, VIENINTELIS... Mano žmogus ♥

Trys paros: ten ir atgal

Kalnas nuotraukų apie mano dirbtuvėlių statybą paklusniai laukia kada bus sutvarkytos ir paruoštos pasakojimams, o tuo tarpu, kad jau pradėjau judinti dienoraštį, įkelsiu tiesiog visokių nuotraukų iš tų mėnesių, kai nieko nerašiau :)))

Kai tik ateina rugsėjo pradžia - mes į Neringą, tiksliau į Nidą :) Persikeliam keltu į "kitą pasaulį" ir smegenys bei kūnas atsijungia.

Šiemet važiavom labai trumpam, bet sugebėjom susitikti daug artimų dūšiai žmonių, apie kurių planus ten būti net nenutuokėm. Neplanavom, o patyrėm kelis kartus daugiau teigiamų emocijų nei tikėjomės :) Jei galėčiau rinktis, būčiau pajūrine zunda arba kalnine pušimi... Kad kiekvieną gyvenimo akimirką jausčiau vis kitokį, permainingą, įkvepiantį pajūrio vėją :)))

Fotoaparato neėmiau, fotografuoti neplanavau, bet vėliau nusprendžiau išbandyti telefono kamerą :)))

:)

Ir kad jau vėl pavyko parašyti dienoraštyje, parašysiu dar :)))
Neseniai supratau, kad kelias iki išsvajotų dirbtuvėlių gali tęstis dar ilgai ir tą laiką reikia išnaudoti naudingai. Nusprendžiau kartais važiuoti į centrinę miesto biblioteką ir ten padaryti darbus, kurie susiję su interneto naudojimu. Man atrodo, jau ne kartą rašiau, kad mūsų sodyboje interneto ryšys nenusakomai lėtas, norint išsiųsti paprasčiausią, mažos kokybės nuotraukėlę, gali tekti pavargti kelias ar net keliolika minučių :)
O centrinėje viešojoje bibliotekoje yra paaaaats parčiaaaaausias internetas, kokį tik yra pajutęs mano kompiuteris :))))
Taigi, ir dabar esu čia, mėgaujuosi sparta ir visai to nenorėdama, girdžiu netoliese sėdinčios jaunuolių trijulės pokalbio :) Dvi merginos ir jaunuolis, amžius apie 17 - 19 metų.
Pirma atkarpa, kurią nugirdau, buvo apie vienos iš rajono seniūnijų bažnyčios kunigą.
<...>
- Tai patikėk, aš tau sakau, jis iš žmonių melžia pinigus, o tada perka lėktuvus.
- Lėktuvus? Realiai?
- Tai jo! Nu žinai tuos modeliukus tokius, jie tai mažiausiai vienas po 10 tūkstančių kainuoja! Aš tau sakau.
<..>
Tada aptarė klasėje arba grupėje, tiksliai neišgirdau, naujoko padėtį.
- Anksčiau aš buvau kiečiausias, bet kai atėjo X - buvo jis.
- Rimtai?
- Nu jo... Rimtai sakau.
- Dabar mūsų grupėje tu irgi kiečiausias :)
- Ne ne, sakiau, kad buvau NE kiečiausias!
- Ne, sakei, kad buvai kiečiausias.
- Ne ne !!!
- Nu nesvarbu, nes dabar grupėje esi kiečiausias.
- Rimta?
- Rimtai rimtai, mums visiems taip atrodo.
- Aš ir sakau, čia rimtas reikalas. Dažnai taip būna, kad buvęs lūzeris, pakliuvęs į visai kitą erdvę tampa visai kitokiu žmogum.
<...>
O tada viena mergina pasiūlė palošt kortomis. Jaunuolis, paklaidžiojo tarp eilių su knygomis, o merginos, sėdėdamos, prie stalo garsiai komandavo kur jam sukti ir kur gi yra tos kortos. Pasirodo kortos skirtos kitokiems žaidimams nei iš kart pagalvojau :) Girdėjau minint spalvas :)

Va taip va :) Dabar bandau susikaupti ir užsiimti savo darbais :)
O jaunimėlis ir toliau "kortuoja", aptaria įvairias temas ir daug kosti :)

Labas rytas :)

Labas rytas :)
Kartais nubundu ir suprantu - šiandien bus kitokia diena :) Išėjus į lauką, supranti - viskas aplink auga žvėrišku greičiu :) Ir kaip galėtum ramiai nieko neveikti? Tiesiog neįmanoma :)
Nubudusi, dar gulėdama lovoje, gavau žaliojo kokteilio porciją. Sudėtis: dilgėlių lapai, vištakojų (garšvų) lapai, pienių lapai, obuolys, bananas ir vanduo. Šie kokteiliai ne tik padeda greitai pabusti, bet puikiai ir labai dažnai valo inkstus :D Supratot turbūt ką turiu galvoje? :DDD Tad labai greitai šokau iš lovos, pasiduodama eiliniam, staigiam inkstų išsivalymui :DDD
Išėjusi iš būdelės "su širdele duryse", atsistojau rasotoje žolėje, užsimerkiau ir mėgavausi vitamino D vonia... Mąsčiau apie ypatingai malonų rytą, aplink besisukiojančias bitutes, dešimtis čiulbančių paukščių, gandrus, po vakarykščio lietaus džiovinančius plunksnas... Pasirodė, kad gomuryje pajutau kažkokį ypatingą skonį... Atrodo pavasario...
 Ir, ką jūs sau galvojat? O gi, pričiupo mane gegutė :DDD Taip garsiai, skambiai ir aiškiai, kad nebeliko galimybės apsimesti, jog negirdžiu ir dar mėginti bėgti įsidėti šimtinę į kišenę :DDD

Matyt, tokių rytų turėsiu dar ne vieną šiais metais, gal ir laiku gegutė užkukavo....

Kad atsiminti šį rytą, nulėkiau, čiupau fotoaparatą ir užsifiksavau pirmąjį tikrąjį pavasarinį pabudimą...

Ypatingai greitai judantys kaštono žiedynai ir lapeliai.
Jis pirmasis mūsų sodyboje prabunda :)

Besiruošianti žydėti trešnė.
Priėjus, atrodo girdisi kaip braška busimų žiedelių pumpurėliai, tokie jie sultingi ir stangrūs...

Gražios dienos visiems :)
P.s. jau turiu paruošusi dirbtuvių statybų nuotraukų, tikiuosi spėsiu šią savaitę paruošti įrašą ;)