Šiandien trys savaitės nuo tos dienos, kai parsivežėm Dingo namo. Tiesa, jis tada dar buvo Uosio vardu :DDD, bet visą istoriją jau žinot :)))
Tęsiam pasakojimą toliau.
Šią savaitę galutinai atsiminiau gyvenimą su didžiaisiais broliais, kai jie dar buvo maži. Atrodo, kad jų viskas išdaigas atlaikėm daug sunkiau nei su šiuo (su vaikais gi taip pat?) :))) Tačiau visiems, kurie gyvena svajonėmis apie naują šeimos narį, turiu pasakyti: jei pasidarėte naujai remontą, jokiu būdu neįsigykite šuns - greitu laiku teks daryti naują remontą :DDD Gerai kad mes gyvenam senoje troboje, kuri kantriai atlaikys visus Dingo siautėjimus. Priešingu atveju, reiktų papildomos dozės kantrybės :))) Nuotraukų kaip jis niokoja namus neturiu, nes tuo metu nėra kada fotografuot, tuo metu reik lakstyt iš paskos ir kantriai auklėti mažąjį išdykėlį :))) Šaknys karčios - vaisiai saldūs :)))
Kandžiojasi bachūriukas nerealiai, tad ir čia dar įgyvendinam vieną auklėjimo giją, nes kitaip visi keturi būtumėm nukandžiotais šonais, kojom ir ausim :DDD
Foto reportažą pradedu nuo vaizdų apie vis stipresnę draugystę. Na gerai, dar ne draugystę, dar apie hierarchijos aiškinimąsi :))) Bet vis vien, reikalai jau daug geresni, urzgimas vis retesnis. Belieka suvaldyti Dingo kandžiojimosi ypatumus ir viskas bus tiesiog nuostabu.
Pasivaikščiojimai. Atrodo didieji broliai pagaliau po truputį supranta Dingo gabaritus ir pradeda atsargiai žaisti. Labiausiai visiems smagu lakstyti ir viską uostinėti. Mažasis tiesiog akivaizdžiai kopijuoja brolius :DDD Manau, koją kelti pradės daug anksčiau nei priklauso :)))
Štai koks jau mūsų Dingo. Vasario 20 d. bus jau trys mėnesiai - važiuosim daryti pirmųjų skiepų. Bendra informacija. Prieš pirmuosius skiepus, prieš savaitę reikia duoti vaistų nuo kirminų. Vaistų kiekis priklauso nuo šuns svorio ir dozę paskiria veterinaras.
Žiemos pasivaikščiojimams būtinas "įrankis" :DDD Čia veltiniai, kuriuos daug tiekėjų veža į LT iš Rusijos. Mes pirkom iš čia. Tikrai labai šilti ir puikūs. Tik būtinai matuokitės, nepirkite tik "iš akies" ;)
Ir pabaigai - kelionė į praeitį :))) Taip atrodo mūsų mažieji Gilis ir Keksas kai buvo šiek tiek jaunesni nei dabar Dingo :DDD Beje, mes juos iš jų mamos ir šeimininkų pasiėmėm dar neturinčius dviejų mėnesių, nes veterinaras pradėjo nerimauti dėl visos vados sveikatos :))) Mamos pienas turbūt buvo labai geras - visi buvo kaip meškiukai :)))
Tęsiam pasakojimą toliau.
Šią savaitę galutinai atsiminiau gyvenimą su didžiaisiais broliais, kai jie dar buvo maži. Atrodo, kad jų viskas išdaigas atlaikėm daug sunkiau nei su šiuo (su vaikais gi taip pat?) :))) Tačiau visiems, kurie gyvena svajonėmis apie naują šeimos narį, turiu pasakyti: jei pasidarėte naujai remontą, jokiu būdu neįsigykite šuns - greitu laiku teks daryti naują remontą :DDD Gerai kad mes gyvenam senoje troboje, kuri kantriai atlaikys visus Dingo siautėjimus. Priešingu atveju, reiktų papildomos dozės kantrybės :))) Nuotraukų kaip jis niokoja namus neturiu, nes tuo metu nėra kada fotografuot, tuo metu reik lakstyt iš paskos ir kantriai auklėti mažąjį išdykėlį :))) Šaknys karčios - vaisiai saldūs :)))
Kandžiojasi bachūriukas nerealiai, tad ir čia dar įgyvendinam vieną auklėjimo giją, nes kitaip visi keturi būtumėm nukandžiotais šonais, kojom ir ausim :DDD
Foto reportažą pradedu nuo vaizdų apie vis stipresnę draugystę. Na gerai, dar ne draugystę, dar apie hierarchijos aiškinimąsi :))) Bet vis vien, reikalai jau daug geresni, urzgimas vis retesnis. Belieka suvaldyti Dingo kandžiojimosi ypatumus ir viskas bus tiesiog nuostabu.
Pasivaikščiojimai. Atrodo didieji broliai pagaliau po truputį supranta Dingo gabaritus ir pradeda atsargiai žaisti. Labiausiai visiems smagu lakstyti ir viską uostinėti. Mažasis tiesiog akivaizdžiai kopijuoja brolius :DDD Manau, koją kelti pradės daug anksčiau nei priklauso :)))
Štai koks jau mūsų Dingo. Vasario 20 d. bus jau trys mėnesiai - važiuosim daryti pirmųjų skiepų. Bendra informacija. Prieš pirmuosius skiepus, prieš savaitę reikia duoti vaistų nuo kirminų. Vaistų kiekis priklauso nuo šuns svorio ir dozę paskiria veterinaras.
Žiemos pasivaikščiojimams būtinas "įrankis" :DDD Čia veltiniai, kuriuos daug tiekėjų veža į LT iš Rusijos. Mes pirkom iš čia. Tikrai labai šilti ir puikūs. Tik būtinai matuokitės, nepirkite tik "iš akies" ;)
Na štai, trys mūsų džiaugsmai, širdies ramybės, meilės ir vargeliai ♥♥♥
Ir pabaigai - popiečio miegelis, pats geriausias laikas, nes tada mes galim ramiai dirbti, o Gilis su Keksu ramiai miegoti :DDD
Ir pabaigai - kelionė į praeitį :))) Taip atrodo mūsų mažieji Gilis ir Keksas kai buvo šiek tiek jaunesni nei dabar Dingo :DDD Beje, mes juos iš jų mamos ir šeimininkų pasiėmėm dar neturinčius dviejų mėnesių, nes veterinaras pradėjo nerimauti dėl visos vados sveikatos :))) Mamos pienas turbūt buvo labai geras - visi buvo kaip meškiukai :)))
8 komentarai:
Gerai,kad šių Dingo istorijų neskaito mano sūnus,o tai nesibaigtų dainelė ,,mama noriu šuniuko,,
veltiniai tai geruliai:-)
Na va,zmagu skaityt,kad reikalai vis geryn,o broliai vis "taikyn":D
Antra nuotrauka isvis nereali. Jo,veltiniai tikrai neblogi:D Siandien mieste maciau tokia stiliova paaugle, matyt i mokykla is priemiescio atvaziuoja,tai stotelej su violetiniais veltiniais ir kaliosais atrode neiprastai. O jusiskiai tai natur-produkt tokie :D
Loreta, dainelė dainele, bet prieš tai reiktų kur nors išsinuomoti mažą draugą, kad sūnus suprastų koks malonus, bet ir sudėtingas darbas - rūpintis mažesniu :)))
Arba galima savaitgaliui važiuoti pas tuos, kas turi :)))
Lemurka, mūsų veltiniai jei būtų stiliovi, būtų kainavę ne 120 lt. už porą, o 300 lt :DDD
O dėl brolių draugystės ir mes džiaugiamės kasdien, tiesiog širdis dainuoja :))))
Aurelija, kaip gera skaityti Dingo istorijas :) tik aš vis pamačius pavadinimą kiekvieną kartą pagalvoju, kur tas Jūsų laikas dingsta, pirma, antra, trečia savaitė ir vis pradingsta :) tik paskui prisimenu apie ką čia :) sėkmingai aukit!
Ziuriu, skaitau ir sirdis dziaugiasi :)Nors pati nesu sunu myletoja. T.y. man patinka sunys, tik kai jie gyvena ne musu namuose. Ypac tokie dideli grazuoliai. Nes mano supratimu, musu butukuose ju negalima kankinti. Todel taip smagu matyti tokius brolius laisveje :) Jega :)
Sigita, o mes jau tiek įpratome prie vardo, kad jis jau nebeteko tiesioginės reikšmės :)))
Ačiū už gerus linkėjimus :)))
auksaranke, Tu visiškai teisi dėl didelių (ne)laikymo bute. Aš visą gyvenimą, kol gyvenau tėvų namuose, norėjau šuns. Tėvai būtų nupirkę jį tą pačią akimirką, bet laikę jį būtume lauke prie būdos... Tad šuns mes niekada ir neturėjom, nes aš sakiau geriau pati prie būdos gyvensiu, bet nelaikysiu ten šuns kaip kokio belaisvio kankinio...
:)))
Kaip smagu ten pas jus :) Atgaiva akims tokie vaizdai, o turint tokius augintinius pašonėje kasdien širdis turėtų džiaugtis, o rūpesčiai juk iš dalies malonūs, argi ne? :)
Tikrai taip, kaip jau ne kartą rašiau, mums ir džiaugsmai, ir rūpesčiai lygūs - darni sintezė :)))
Rašyti komentarą