Dingo auga, o pavasario dar nematyti

Šiandien gavau laišką nuo brangios bičiulės, kuri teiravosi mūsų sodybos ir apylinkių bundančia gamta, ryškėjančiais kvapais... Paskaičiusi akimirką net suabejojau ar rašyti jai ką nors :DDD
Žmogaus širdyje akivaizdžiai jau gyvena pavasaris, o pas mus gi jo nė kvapo...
Šiandien ryte vyras mėgino paimti mūsų daržo dirvožemio pavyzdį, mat seniūnijoje vyko seminaras, kurio metu buvo galima pristatyti dirvožemio ir gyvūnų ekskrementų, o vėliau gausime atsakymus kas ir ten, ir ten gerai/negerai. Tai dirvožemio pvz taip ir nepavyko atidaužyti... Nei laužtuvu, nei kirviu... Sniegas, ledas, o po juo ledinė žemė...
O jei dar pridėti šios dienos vėją...
Taigi, pavasario mes dar nelaukiam, toliau mėgaujamės žiema ir šildomės saulės spinduliuose :)

Gerai jau gerai, šiek tiek meluoju. Jau pasirodė pirmieji, nedrąsūs "katiniukai", jau upelis čiurlena šiek tiek linksmiau, o žolytė, išliekanti vienoje kūdrelėje ištisus metus žalia, atrodo, tapo dar žalesnė...

Mažasis Dingo auga kaip ant mielių :))) O naujieji holivudinės šypsenos dantys auga dar greičiau - valandomis :))) Naujųjų dantukų nuotraukos dar nėra, tad kol kas tik portretas, beje, pirmasis, nes iki šiol nepavykdavo Dingo sustabdyti ramioje pozoje nė vienai sekundei :DDD

Iki praėjusio savaitgalio (savaitgalį mes buvome Kaziuko mugėje, o "vaikus" prižiūrėjo draugas, auklius Laurynas) Dingo mėgiamiausias užsiėmimas buvo graužti visus judančius ir nejudančius objektus. Žinoma, labiausiai mėgstami judantys :))) Dėl šio ypatingo savo pomėgio, mažasis gavo antrą vardą - Kandis.

Taip pat labai džiaugiamės, kad lygiai po mėnesio nuo tos akimirkos kada Dingo peržengė namų slenkstį, Giliukas pagaliau priėmė jį kaip lygų ir pradėjo žaisti kniunkinimosi žaidimus su juo, kuriuos iki šiol žaisdavo tik su Keksu. Buvo ypatinga akimirka. Supratome, kad mažasis buvo priimtas į šeimą galutinai :))) Dabar tie žaidimai vyksta kas dieną, o Keksas sau ramiai viską stebi iš guolio. Jam jau kurį laiką tingėjosi žaisti su Giliuku :D, nebūtų Keksas :DDD

Ir nors mes pavasario dar visai nejaučiame, visgi vis aukščiau kylanti saulė kviečia pasivaikščioti vis dažniau, pasivartyti po pusnis, padūkti, apžiūrėti netoliese gyvenančių lapių urvus/stoteles...

Dingo Kandžio mėgstamiausias užsiėmimas - kasti didiesiems broliams į bet kurią kūno dalį :))

Oi, pamiršau paminėti, kad šią savaitę gavome pirmąjį skiepą. Baisiai nuskriaustas Dingo visą vakarą liūdėjo ir laižė dūrio vietą... Deja, mažiuk, po mėnesio vėl važiuosime pas blogąjį/gerąjį daktarėlį...