Krizo menai :)

Vakar vakare per Lietuvos radiją klausiau tiesioginės transliacijos iš Vytauto Kernagio jubiliejinio koncerto... Širdis nurimo, dirbdama klaidžiojau kažkur vaikystėje, atsiminimuose apie tai kaip ir kur, ir kada mano gyvenimas susitikdavo su Kernagio darbais, dainomis, gyvenimu...
Ir koncerto metu užgirdau apie suolelį Vytautui Kernagiui atminti, kuris planuojamas pastatyti sostinėje. Suolelis, o į jį atremta gitara :) - O, nustebau aš, - žinau dar vieną žmogų, kuris padarė tokį suolelį :)))
Pernai liepos mėnesį sugalvojau statyti mūsų sodyboje objektą, į kurį susuksiu visus varžtus iš mano kolekcijos. Jų turiu jau virš 400 vnt. (beje, jei turite ypatingų, įdomių, išskirtinių varžtų - prašau siųsti man :DDD)... Bet pasakojimas ne apie tai :D Tai va, Sugalvojau ir pradėjau daryti, Krizas padėjo :) ir pajuto įkvėpimą. Dar tos pačios dienos vakarą buvau pakviesta apžiūrėti jo naujojo kūrinio :} Be galo maloni vieta, puikus darbas ir ypatingai puiki, nauja tradicija - darysim savo didelėje sodyboje tai, apie ką visą gyvenimą abu svajojom. Objektus, daiktus, lyg skulptūras (bet ne skulptūros, nes mums toli iki skulptorių, o ir nenorim jais būti ), lyg pasakojimus, turinčius materiją...

Suolelis ir gitara

Beje, turiu paminėti, kad mano žmogus groja gitara, kuria tekstus, tad tas suolelis jam ypatingas :)

Nuotraukos darytos tik tik viską sustačius į savas vietas :))) Nupaveiksluosiu ir kaip dabar atrodo viskas.

O čia pats meistras, autorius, muzikantas :DDD

Apie mano objektą vasaros pabaigoje papasakosiu, 

nes reik dar užbaigt visus varžtus sukinėti :DDD 

Gero savaitgalio !!!