Dirbtuvių statybos, pradžių pradžia

Nors pirmadienį nemėgstu pradėti naujų, didelių darbų, šiandien bus išimtis :)
Kai kieme toooks šaltis, o namuose ketverios poros kojinių ant kojų, kėdė, vis artėjanti prie krosnies ir pirštai labai jau panašus į šakaliukus, - pats laikas jau ne tai kad svajoti, o pradėti planuoti konkrečius darbus, numatytus šiais metais :)
Kitą žiemą įrašus rašysiu sėdėdama klėtyje - dirbtuvėse, vienomis vilnos kojinėmis (kad ir kaip karšta būtų, žiemą man būtinai reikia jų dėl jaukumo), toli nuo krosnies ir puikiai judančiais pirštais :))) Kad tikrai taip įvyktų, šiais metais reiks įveikti daug įvairių darbų darbelių. Ir, pradedant naują etapą, nieko nėra geriau nei prisiminti tai, kas jau nuveikta :) Juk kai per trumpą laiką pažiūri atgal į praėjusius metus, pasirodo, kad nuveikta labai daug. Nuotaika tampa dar geresnė, viltis suspurda aktyviau ir net sustingę pirštai pradeda judėti greičiau :)))
Papasakosiu ne visos sodybos, o konkretaus pastato istoriją, prasidėjusią tada, kai aš dar ėjau į mokyklą ir net nesapnavau apie sodybą. Tai mano dirbtuvės, sodyboje užimančios klėties vietą ir rolę :)))

Tai gal nieko ir nelaukiam?
Šiandien papasakosiu apie pradžių pradžią ir parodysiu pirmąsias nuotraukas, menančias svajingų ir realių darbų pradžią.

Dirbtuvių gimimas

Pradžių pradžia

Tai buvo maždaug prieš 17 ar 18 metų. Sėdėjau tada savo miegamajame ir aliejiniais dažais tapiau vidinių pasaulių virsmus :))) Matyt, supratote, tai buvo labai ypatingas ir svarbus mano gyvenimo etapas :D Platūs, nevaržomi potėpiai klojo vieną mintį po kitos, dažų pliūpsniai gulė ant lovos, sienų, kilimo ir neužbaigtų namų darbų... Norom nenorom, po kelinto tokio aktyvaus kūrybinio protrūkio, teko pripažinti, kad viename kambaryje šitie mano talentai negali sutilpti :DDD O ką jau kalbėt, kad po sunkios kūrybinės dienos norisi gulti į švarius patalus ir ryte, pažvelgus į veidrodį, nesuabejoti ar tik nebusiu susirgus kažkokia keista liga, kurios pagrindinis simptomas - kelių mėlynų atspalvių bėrimas...

Taigi, pasinaudojau susiklosčiusia situacija ir, persikrausčiau į sesers kambarį. Ji savus "gyvenimo menus" jau kūrė nuosavuose namuose :)))

Štai tame kambaryje, sėdint krėsle ir svajojant apie ateities grožį,
gimė mintis apie asmenines dirbtuves.
Toli, oi toli ta pradžių pradžia... Tačiau per visus metus noras ir svajonės tik augo, judėjo, vyko virsmai ir, regis, šiais metais įkelsiu koją į ... Į išsipildžiusę svajonę...

Pradžia

2006 m. prie svajonės priartėjau dar arčiau. Mūsų naujuose namuose - sodyboje, gegužės mėnesį, kilodama kojas virš paaugusios žolės lyg gandras, apėjau visus pašalius ir nusprendžiau - va čia stovės mano svajonė, t.y. dirbtuvės :)))

Ir nors vieta jau buvo išrinkta, sodybos darbų sąraše šis darbas nebuvo pirmas. Tad nusprendėme, - kol statysim kitą pastatą, pasidarysime čia daržą :))) Arti namų, žemė gera...

Daržą paruošėme, lysves suformavome ir sulaukėme ypatingo lietaus :))) Bet nepadėjo ypatingi lietūs. Jau kitais metais daržo čia neliko :)) Ir tokio tipo daržas mūsų nesužavėjo - nelengva pievoje tradicinį daržą įrengti, ir vieta buvo labai naudinga sudėti tai, ko reikia kito pastato statyboms...

Štai taip "daržas" atrodė po daugiau nei metų :))) dirbtuvės stovės kaip tik ten, kur matosi nenupjauta žolė, už suolo :)

Tais pačiais metais. 

Busimų dirbtuvių vietos apžvalga, žvelgiant lauko peliuko akimis :DDD

Pralėkė dar keli mėnesiai. 

Vėlai rudenį praėjusiais metais, darant geodezinius matavimus, mano dirbtuvės įgavo pirminį realų vaizdą - pagaliukais pažymėti keturi kampai :)))) Jeeee :)))) Ir buvo atvežtos dvi didelės priekabos žemių, kurių turėjome laaaabai daug, mat išsikasėme kūdrą.

Po dviejų metų šioje nuotraukoje bus dar vienas sodybos draugas/pastatas - mano dirbtuvės. 

O kol kas ramiai stūkso senoji gryčia, šalia jos, nepadoriai ryškiai, šviečia jaunasis gryčios draugas - vyro dirbtuvės :))))

Dažnai pro gryčios langą žiūrėdavau į vietelę, kur kažkada turėjo išdygti dirbtuvės. Žiūrėdama mintimis klodavau pamatus, statydavau sieną po sienos, dengiau stogą ir įrenginėjau palėpę... O kartais priimdavau svečius, žiemą užsukusius į sodą iį į mano dirbtuves :)

Mmmm... pavasarį mintys dar labiau įsisiūbuodavo :) 

Mano dirbtuvių vieta kaip tik tarp dviejų obelų, beveik šios nuotraukos centre. Piešdavau jau ne tik mintimis, o ir ant smėliuko ar danguje panašių debesų ieškojau :))), bet ant popieriaus dar ne... Užtekdavo projekto, tik labai jau rūpėdavo projektą nuspalvinti ir langines pripiešti :DDD

Nuo vyro dirbtuvių stogo.

Užlipti ir ten būti buvo vienas juokas, dar didesnis malonumas - stebėti visą kiemą iš viršaus ir vėlgi mintimis paišyti ką kur sodinsim, ką kur statysim...

Bet va nulipti buvo tikrai įdomu :D Kadangi aplink nebuvo nė gyvos dvasios, beliko susikaupti ir mažais žingsniukais nusileisti nuo stogo dangos iki kopėčių, o ten jau širdis atsigavo ir galėjau džiaugtis, kad kelnės sausos :DDD

Ir pagaliau atėjo LAIKAS ir mano dirbtuvėms !!!

Vyras iškasė griovelį, kas 1,5 m. išgręžė "pludes" (atleiskite, nepamenu kaip teisingai vadinasi) ir viską vėliau užpylė betonu. Laksčiau aplink, trepsėjau, fotografavau... Ir supratau, kad kol mano dirbtuvės neturės sienų, stogo, langų ir durų, nepavyks man suvokti jų kaip realiai egzistuojančių. Tik tada kai balinsiu ir šlifuosiu medines grindis, tik tada kai rankomis glaistysiu ir medžiaga tapetuosiu sienas, kūrensiu krosnį... va tada, tada jau tikrai suvoksiu kur esu. O kol kas viską atidaviau vyrui į rankas ir lauksiu stebuklo, kurį jis tikrai moka daryti :))) <3

Pirmos dalies pabaiga :)

Po pirmosios pamatų ribos duobelės iškasimo praėjo šiek tiek laiko iki kito žingsnio, ruošėmės betonavimo darbams ir laukėme specialios technikos :) 

Bet apie tai jau kitame įraše ;) Iki