Tęsiu pasakojimą apie dirbtuvių statybas :)
Šiandien pradėsiu pasakoti apie 2010 - tuosius, tai metai kada buvo padaryti pirmieji dideli darbai: pamatai, sienų ir stogo karkasas.
Kai jau nutirpo sniegas, pirmasis darbas, kurį padarėme - išlyginome dvi žemių krūvas. Pasakojau praėjusį kartą, kad jas atsivežėme nuo iškastos kūdros. Palaukėme kada tos žemių krūvos atšils, mat per žiemą įšalas gana gyliai įlindo. Tada kastuvu ir grėbliuku viską išlyginome, iš naujo įkalėme medinius pagaliukus, žyminčius dirbtuvių keturis kampus.
Dėliojo dėlioji ir sudėliojo :) Kadangi reljefas nėra idealiai lygus (baisiai tai mums patinka) Teko ilgai pažaisti - didelius į šiaurinę pusę, mažesnius į pietinę. Pasukti į kairę truputį, dabar į dešinę... Dar šiek tiek... dar šiek tiek...
Ilgas darbas, bet maniškis puikiai komandavo didžiosioms žnyplėms kiekvieną žingsnį ir, po 6 valandų darbo, pamato pradžia buvo padaryta.
Akmenims atsigulus ten, kur jie nuo šiol gulės kokius 100 metų, vyras pradėjo ruošti pamatą betonavimui. Iš visų medinių "gerų daiktų", surinktų per keletą metų iš įvairių vietų vietelių, buvo paruoštas rėmas iš pamato vidaus. Lauke matysis akmenys ir tik tarpai bus užkrėsti betonu, užkamšyti senomis plytomis ir mažais akmenimis.
Šiandien pradėsiu pasakoti apie 2010 - tuosius, tai metai kada buvo padaryti pirmieji dideli darbai: pamatai, sienų ir stogo karkasas.
Kai jau nutirpo sniegas, pirmasis darbas, kurį padarėme - išlyginome dvi žemių krūvas. Pasakojau praėjusį kartą, kad jas atsivežėme nuo iškastos kūdros. Palaukėme kada tos žemių krūvos atšils, mat per žiemą įšalas gana gyliai įlindo. Tada kastuvu ir grėbliuku viską išlyginome, iš naujo įkalėme medinius pagaliukus, žyminčius dirbtuvių keturis kampus.
Pasikvietėme pažįstamą, kuris turi tokį gerą įrankį, padedantį nustatyti
bet kokiame reljefe keturis pastato kampus viename lygyje. Kai jau turėjom visus kampus tiksliai ten kur jie turi būti ir idealiam aukštyje, atvažiavo didelė, miela mašinytė :))). Su ja susivežėme diiidelius akmenis, kuriuos radome sodyboje. Jie ten gulėjo 30 - 35 metus. Dar nuo tų laikų, kai visi dideli pastatai, buvę bet kokioje sodyboje, priklausė ne šeimininkui, o plačiajai liaudžiai ir kolūkiams. Tai buvusio didžiulio klaimo pamatų akmenys, sustumti prie klevų alėjos, nugriovus klaimą.
Ir pradėjo vyras su mašinos vairuotoju dėlioti dėlionę...
Ach, tiesa, pamiršau parašyti, kad dar prieš pradedant dėlioti akmenų dėlionę, vyras užpildė betonu iškastas "plūdes", apie kurias rašiau pirmajame įraše apie statybas :)
Dėliojo dėlioji ir sudėliojo :) Kadangi reljefas nėra idealiai lygus (baisiai tai mums patinka) Teko ilgai pažaisti - didelius į šiaurinę pusę, mažesnius į pietinę. Pasukti į kairę truputį, dabar į dešinę... Dar šiek tiek... dar šiek tiek...
Ilgas darbas, bet maniškis puikiai komandavo didžiosioms žnyplėms kiekvieną žingsnį ir, po 6 valandų darbo, pamato pradžia buvo padaryta.
Akmenims atsigulus ten, kur jie nuo šiol gulės kokius 100 metų, vyras pradėjo ruošti pamatą betonavimui. Iš visų medinių "gerų daiktų", surinktų per keletą metų iš įvairių vietų vietelių, buvo paruoštas rėmas iš pamato vidaus. Lauke matysis akmenys ir tik tarpai bus užkrėsti betonu, užkamšyti senomis plytomis ir mažais akmenimis.
Antros dalies pabaiga :)
6 komentarai:
Koks pamatas... Koks pamatas... Na, toks anų kraštų. Beje, girdėjau, kad Zarasų bažnyčiai akmenys net iš Šiaulių apylinkių vežti. Įdomu, iš kur jūsiškiai. Man taip gražu akmeniniai pamatai (o akmeninis rūsys vasarą koks gėris...)
Mūsiškiai, Agne, vietiniai akmenys. Gyvenam tokioje vietoje kur jau ko ko, bet akmenų tikrai yra :))) Mums užtenka tų, kuriuos radome savo sodybos teritorijoje, o jei pritrūksim, ieškosim kokios super duper technikos ir važiuosim toli į pamiškes, kurios pilnos kolūkių laikais sustumtų ir surinktų akmenų kalnų :))))
Akmeninį rūsį taip pat turime, bet jo rekonstrukcija numatyta tik kitais metais :)
Akmenų barometrų nepasitaikė? Mes rusyje turim vieną, kuris likus kelioms valandoms ar net ir pusdieniui iki lietaus ima "prakaituoti". O atrodo toks pats, kaip ir kiti, sumūryti rūsyje. Deja, dar neatradau žmogaus, kuris protingai paaiškintų, kodėl. Tai dabar ieškau mūsų akmens "giminaičių".
Lauku treęios dalies. :)
norėjau pasakyti, trečios
Ne, Agne, nepasitaikė ir kol kas neteko apie tokius girdėti. Tačiau neabejoju, kad tai labai realu, juk viskas gamtoje tampriai susiję ;)
Neringa, džiaugiuosi, kad lauki :)
Dabar jau yra trečia, o pirmadienį pasirodys ketvirta :)
Taip po truputį, o truputį prisivysime šiuo metu jau daromus darbus ;)
Rašyti komentarą