Pumpurų metamorfozės

Pavasaris... mmmm....
Kvapai, šiluma, gimstanti žaluma, maži žiedeliai, pietvakarių vėjelis, tviskantis vanduo...
Regis žiemos nė nebuvo... Kokios žiemos? Kas ji tokia? :DDDD

Tiek laukėm pavasario, tiek norėjom pabusti... O dabar, kad pabudom, tai nebelieka net miegot laiko - darbų milijonai :))) MALONUMAS !!! Na, ir savaime suprantama - vis mažiau laiko dienoraščiui :) Bet ne tiek mažai, kad nepasidžiaugti tuo, kas mus supa aplink.
Miesčionius kviečiu prisitraukti kėdes arčiau monitorių, pasikvieskit artimuosius - bus gamtos pamokėlė :))) Jau tik per miglą pamenu, kad gyvenant Vilniuje, nepastebėdavome metų laikų. Taip taip, ne šiaip kažkokio vieno etapo kurio nors metų laiko, o ištisų metų laikų... Tad pamaniau, kad galiu bent vaizdais padėti tiems, kas dabar gyvena panašiai :)))
Mielieji, lauke pavasaris (kad 2011 metai turbūt žinote? :D :P) ir visų medžių pumpurai ruošiasi didžiajam pasirodymui - SPROGIMUI.
Bus trijų/keturių etapų dienoraštis, pavadintas "Pumpurų metamorfozės".
Šiandien pristatau pirmąjį. Prašome pasidairyti kas gi vyksta mūsų sodyboje. Kas jau pradėjo savo gyvybės ratą, kas dar ruošiasi, o kas dar visai net nesiruošia ir skaniai snaudžia.

2011 balandžio 21 d., vidurdienis.

Gražuolis kaštonas. Magnolijūnių augalų šeima. 

Pirmasis prabudo. Galbūt kalta saulė, kurioje jis maudosi kas dieną be jokio šešėlio, o gal laikas jau busti, nes gi laukia toks darbas, auginant gražuolius žiedus :) Ragauti šių pumpurų dar neragavau, hm.. kaži kodėl? Na, bet užtat žiedų prisiragavom sočiai :))) Patys didžiausi pumpurai iš visų medžių, augančių mūsų sodyboje. Regis lyg būtų aplieti medumi: lipnūs, kvepiantys ir gelsvi. ]Nežinau kodėl jie tokie lipnūs, reiks pasidomėti. 

 Turim vieną didžiulį kaštoną ir jau kelis augtelėjusius, ruošiasi pamaina :)

Spėjam, kad kaštonui turėtų būti apie 80-90 metų.

Antrasis - šermukšnis. Erškėtinių šeima. Nelabai patinka jam mūsų žemės (smėlis ir žvyras), bet laikosi kaip gali, saugo namus nuo blogos akies ir augina daug mažų šakelių - matyt, nusprendė būtį tvirtu krūmu, o ne silpnu medžiu :))) 

Šaunuolis. Labai mes mylim savo šermukšnį :)))

Spygliuotoji pušis. Pušinių šeima. O štai jų gausiau nei gausu, patinka spygliukėm smėliukas ir žvyras, auga, bujoja ir augina vaškuotus pumpuriukus. Beje, dabar pats laikas jų prisirinkti - žiemai vaistai bus. Pala, kokią žiemą, kas tai yra? :DDDD

Beje, pušis labai mėgsta briedžiai. Kad juos kur tuos briedžius :))) Šiemet jau daugiau nei dešimt pušų nužievino :))) Pasirodo tai viena iš jų raciono sudedamųjų dalių ;) Ką gi, gerai, kad nemėgsta maumedžių, o tai jį vien turim, reiktų tvorą tvarti :DDD 

Seniausios pušys apie 150 metų.

Popieržievis beržas. Beržinių šeima. Be galo skanūs ir naudingi pumpurai. Jų taip pat dar galima suskubti prisirinkti ir, užsipilę degtinę, vartokite po šaukštelį žiemą. 

Čia tą, apie kurią nieko nežinau ;) :DDD

Kadangi prie kiekvienos nuotraukos noriu rašyti "gražuolis" arba "gražuolė", šį kartą jau susilaikau, bet skaitydami mėginkite atsiminti, kad kiekvienas pumpuras(medis) yra labai gražus ir aš apie tai noriu rašyti ir rašyti :DDD

Popieržievių pas mus labai daug. Kol būna jauni, kamienai jų rudi su baltais taškiukai-dryžiukais, o kai jau paauga - pasidengia beržinių popieriumi. Hmm, reiks pasižiūrėti kaip ten tą popierių pasidaryti...

Klevas. Klevinių šeima. Jaunas medelis, todėl galime puikiai apžiūrėti pumpurus - dideli, sultingi, skanūs :))) Tiesa, šiek tiek karstelėję, bet užtat kokie skanūs klevo žiedai :OOO Būtinai paragaukite - desertas ;) Jau tuoj tuoj jie bus.

Turim klevų alėją iš penkių klevų, sodintą senųjų šeimininkų (apie 100 metų). Tiesa, dabar jau iš keturių, nes prieš porą metų vėtra vieną nusuko kaip smilgelę (vyras matė savo akim). Taip pat nėra daug jų, tik aplink sodybą, tad mažuosius globojam ir saugom, persodinam...

Uosis.  Alyvmedinių šeima. Atleiskite, bet čia jau negaliu susivaldyti - GRAŽUOLIS :))) Pasakiškai gražūs pumpurai, pasakiškai. Juodi, didžiuliai, tvirti. Visai kitokie nei kitų medžių. Lyg būtų iš kitos planetos :))) Visi pumpurėlius krauna apvilktus rudais, rusvais, rausvais apvalkalėliais, o uosis - juodas. Pilkai juodas. Ragavau pernai, bet jei neatsimenu ir nevalgiau daugiau, manau, nelabai tinkami ragavimui :D Labiau tinka stebėjimui ir grožėjimuisi. 

Seniausi uosiai siekia 150 - 200 metų.

Negalėjau apsispręsti kuri nuotrauka gražesnė, tad bus dvi :)

Atėjo pavasaris, medžiai ir krūmai pasipuošė gražiais lapais, šviesiais žiedais.
Tiktai uosis tebestovėjo plikas kaip ir šal­tą žiemą. Dievas jam akių šviesybę atėmė, ir vargšelis nė manyt nenumanė, kad pavasa­ris jau visus džiugina. Kai beržas jau seniai savo karpytom širdutėm apsitaisė, o ir ąžuo­las rantytais lapais pasidabino, jiedu paklausė uosį, kodėl tasai šven­tinio apdaro nesirūpina. Uosis nustebo:
- Negi jau pavasaris atėjo?
- Seniai, — atsakė jam kiti medžiai.
Uosis trūkčiagalviais šoko šventinį apdarą siūtis, tačiau per to­kią skubą lapai išėjo nedailūs — negražūs, kampuoti, giliai iškarpyti. Rudenį, kai jau šiaurys ėmė pūsti, uosis klausia kitus medžius:
- Ar greit ruduo bus?
- Taigi jau ruduo, — atsakė medžiai.
Šitai išgirdęs ir nenorėdamas vėl kitų apjuokai likti paskutinis, uosis vienu sykiu visus lapus nusipurtė. Kiti medžiai dar gražiai žaliavo, o uosis neregys jau stovėjo plikas, ir po jo šakas šiaurys galėjo stūgauti ir šėlioti kiek tinkamas.

(Man uosio lapai labai gražūs, įtariu, kad čia pavydinčių medžių pasakėlė kurta :DDD)

Blindė. Pumpurai dar tik juda, o saldieji (juos taip pat skaniai ragaujam kas dieną, nes žiedai gausūs nektaro) žiedai-spurgiukai jau džiugina akis savo geltonu rūbeliu. Čia tas pats medis(krūmas), kuris pirmiausia pradžiugina "kačiukais", o vėliau tie "kačiukai" pražysta ir džiugina bitutes gausiu nektaru. Beje, man regis ne vien blindė turi "kačiukus", gali būti, kad ir kiti gluosninių šeimos medžiai/krūmai juos augina :)))

Eglė. Pušinių šeima. Turime visoje savo sodyboje viso labo keturias eglutes, o ir tos dar visai nedidukės, išskyrus vieną... Didžioji eglė siekia tris šimtus metų. Taip sakė senoliai, gyvenę šioje sodyboje. Gali būti, kad pridėjo šiek tiek, bet tikrai ne kaži kiek. Medis tikrai įspūdingas. Pasakojo, kad buvo jos dvi tokios didelės ir gražios, bet paskutiniam sodybos šeimininkui esant dar mažu berniuku, teko matyti kaip antrąją žaibas "nukirto"... Nežinia kodėl mažai čia eglučių, galbūt ir vėl ta žemė kalta, o gal dar kas. Atsakyti negalim, tad medelyne nusipirkome daugiau eglučių, tegu auga ir džiugina akis savo žaliom skarom.

Drebulė arba kitaip Epušė. Gluosninių šeima. Pumpuriukai dar visai miega, matyt, turi sukaupti daug jėgų, kad savo lieknų, pilkų kamienų ir šnarančių lapų vainikų pavėsyje galėtų užauginti daug raudonviršių :)))) Gražuolė, ar ne? :DDD

Ąžuolas. Bukinių šeima. Pumpuriukai dar snaudžia. Jiems dar anksti. Ir žydės ąžuolas gegužę, kai lapeliai jau pradės judėti. Ąžuolas auga lėtai. Pirmus porą šimtų metų auga į aukštį, o likusius šimtus metų jau daugiau į plotį ir dar šiek tiek į aukštį... Fotografavau mažo ąžuoliuko pumpurus. Stovėjau šalia ir galvojau, koks juokingai menkas mano gyvenimas, palyginus su tuo, kas laukia šio ąžuoliuko... Nesu ragavus ąžuolo pumpuro, matyt, ir neteks paragauti, nes ranka kažkaip nekyla... Jam gi tiek laiko reikia, kad užaugti iki didžiulio, drūto, tvirto ĄŽUOLO. Nebent rasiu šaką su pumpurais nulūžusią, tada tai ragausiu ir aš, ir manasis :)))

O už kelių šimtų metrų nuo šio mažylio auga ąžuolas, kuriam mažų mažiausiai trys šimtai metų ;) Bus ir jo foto vėliau ;)

Kadagys. Kiparisinių šeima. Pumpurai pasislėpę už spygliukų, tad kol kas galime pasidžiaugti tik visuma. Juos turime tik du. Saugom, globojam, prižiūrim, o jie mums atsidėkoja dar daugiau -  veši, augina šakelę po šakelės, didina vainiką... Žinot žodį, kurį noriu pasakyti :P

Avietė. Erškėtinių šeima. Ne medis, krūmas, bet pumpurus gi turi? Ir auga pas mus, vadinasi apžiūrėsim :))) Pumpurai taip jaukiai susisukę, pasidabinę švelnia rausva ir žalsva spalvomis, dar šiek tiek pilkos. Puošiasi, ruošiasi, augins žiedelius, lapus, o vėliau uogas :) Niam :)))

Maumedis. Pušinių šeima. Turim vieną vienintelį natūraliai, savaime išdygusį, bet jau toks GRAŽUOLIS, jau čia net neatsiprašau, nes jis tikras gražuolis. Auga milžinišku greičių, per metus daugiau nei metrą paauga. Pumpurėliai, kaip ir vėliau spygliai, labai švelnūs ir nenusakomai gražios žalios spalvos. Nors užaugęs medis atrodo baugiai (šakos nusvirę, išsidėstę netvarkingai, plonytės), jaunas gi medis atrodo pasakiškai gražiai... 

Panašu į žmogų, ką? ...

Lazdynas. Lazdyninių šeima. Pumpuriukai jau linksmai pakirdę ir pasiruošę augti. Švelniai žalsvi, lygiai tokia spalva kaip šviežio riešuto kevalo. Turim labai didelį krūmą. Beje, irgi retas svečias mūsų sodyboje, nelabai dar jam palankios sąlygos, bet netoliese esantys kirtimai tiesiog lūžta nuo lazdynų. Beje, jie turi kaip tik dabar žydėti, o saulės atokaitoje gali būti jau ir nužydėję. Mūsiškio žiedai jau pažydėję, kai kur matosi jau formuojasi 

guziukai - bus riešutų :)))

Guoba. Guobinių šeima. Pumpuriukai auksiniai. Tikrai, nei kiek nepagražinu. Kai maudosi pumpurai rytinėje saulėje, atrodo lyg būtų padengti aukso dulkėmis. Užburiantis grožis. Jie tokia gražučiai, kad net nedrįstam ragauti :))) Guobų turime vos kelias, bet netoliese yra viena garbingo amžiaus :), jei guoba gali išgyventi iki 300 metų, tai toji panaši į pusamžę ...

Alyva. Avylmedinių šeima. Pumpurai jau prabudę ir skuba skleistis, juk nepastebėsim kai jau žydės visais atspalviais pasipuošę krūmai, o juk lapai jau turės būti užaugę... Pumpurai, kaip ir lapai, labai kartūs, bet sakoma, kad mūsų alyvos, tai lietuviškas ženšenis. Tad reikia visiems jų pakramsnoti, o ypač vyrams :P :DDD Nors alyvos plinta gerai, 

bet sodyboje taip pat daug krūmų nėra.

Karpotasis beržas arba dar kitaip svyruoklis. Beržinių šeima. 

Auga mūsų kieme tokios rūšies beržas. Ypatingas, šakos retos, nusvirę, ilgos... Turim liūdesį, nes regis pradėjo jį graužti kažkas ir dėl to geniai aplanko, žievę palupa... Na ką gi, nieko nepadarysi, viskam yra pradžia, viskam galas. Ne visiems medžiams skirta būti ąžuolais... Bet kol kas jis dar tvirtai stovi ir džiugina mus savo ypatingu pavėsiu. 

Pumpuriukai jau juda, panašiai kaip ir kitų rūšių beržų.

Liepa. Dedešvinių šeima. 

Yra daug liepų rūšių, nežinau tiksliai kokios auga pas mus, bet vieną dalyką žinau tikrai - liepų pumpurai patys skaniausi. Kol kas jie dar tik brinksta, ruošiasi sprogimui, bet jau tuoj tuoj galėsim mėgautis ir liepų grožių, ir skoniu. Net ir jauni lapeliai tokie skanūs... mmm... Gražus medis, labai malonus liesti kamienas ir suteikia gaivinantį pavėsį. Ypač vasarą jomis labai džiaugiamės :))) Nėra dažnas augalas mūsų sodyboje, pagrinde auga prie namų, sodintos pirmųjų šeimininkų, tad jau garbingo amžiaus. Yra ir mažuliukių pridygę.

Štai. Berašydama atsiminiau, kad dar nenufotografavau riešutmedžio. Turėsiu tai atlikti šiandien ir pridėsiu prie viso sąrašo. o tada jau berods bus suminėti visi krūmai ir medžiai. Žinoma, neskaičiuojam vaismedžių, vaiskrūmių ;)

Tikiuosi buvo įdomu skaityti. Jei turi klausimų, būtinai rašykite, nes berašydama šį įrašą, dar labiau susidomėjau mūsų sodybos bendrakeleiviais, tad mielai dar pakalbėsiu šia tema. O jei klausimų nebus - laukite kitų Pumpurų pasakojimų :)))