Trys paros: ten ir atgal

Kalnas nuotraukų apie mano dirbtuvėlių statybą paklusniai laukia kada bus sutvarkytos ir paruoštos pasakojimams, o tuo tarpu, kad jau pradėjau judinti dienoraštį, įkelsiu tiesiog visokių nuotraukų iš tų mėnesių, kai nieko nerašiau :)))

Kai tik ateina rugsėjo pradžia - mes į Neringą, tiksliau į Nidą :) Persikeliam keltu į "kitą pasaulį" ir smegenys bei kūnas atsijungia.

Šiemet važiavom labai trumpam, bet sugebėjom susitikti daug artimų dūšiai žmonių, apie kurių planus ten būti net nenutuokėm. Neplanavom, o patyrėm kelis kartus daugiau teigiamų emocijų nei tikėjomės :) Jei galėčiau rinktis, būčiau pajūrine zunda arba kalnine pušimi... Kad kiekvieną gyvenimo akimirką jausčiau vis kitokį, permainingą, įkvepiantį pajūrio vėją :)))

Fotoaparato neėmiau, fotografuoti neplanavau, bet vėliau nusprendžiau išbandyti telefono kamerą :)))

:)

Ir kad jau vėl pavyko parašyti dienoraštyje, parašysiu dar :)))
Neseniai supratau, kad kelias iki išsvajotų dirbtuvėlių gali tęstis dar ilgai ir tą laiką reikia išnaudoti naudingai. Nusprendžiau kartais važiuoti į centrinę miesto biblioteką ir ten padaryti darbus, kurie susiję su interneto naudojimu. Man atrodo, jau ne kartą rašiau, kad mūsų sodyboje interneto ryšys nenusakomai lėtas, norint išsiųsti paprasčiausią, mažos kokybės nuotraukėlę, gali tekti pavargti kelias ar net keliolika minučių :)
O centrinėje viešojoje bibliotekoje yra paaaaats parčiaaaaausias internetas, kokį tik yra pajutęs mano kompiuteris :))))
Taigi, ir dabar esu čia, mėgaujuosi sparta ir visai to nenorėdama, girdžiu netoliese sėdinčios jaunuolių trijulės pokalbio :) Dvi merginos ir jaunuolis, amžius apie 17 - 19 metų.
Pirma atkarpa, kurią nugirdau, buvo apie vienos iš rajono seniūnijų bažnyčios kunigą.
<...>
- Tai patikėk, aš tau sakau, jis iš žmonių melžia pinigus, o tada perka lėktuvus.
- Lėktuvus? Realiai?
- Tai jo! Nu žinai tuos modeliukus tokius, jie tai mažiausiai vienas po 10 tūkstančių kainuoja! Aš tau sakau.
<..>
Tada aptarė klasėje arba grupėje, tiksliai neišgirdau, naujoko padėtį.
- Anksčiau aš buvau kiečiausias, bet kai atėjo X - buvo jis.
- Rimtai?
- Nu jo... Rimtai sakau.
- Dabar mūsų grupėje tu irgi kiečiausias :)
- Ne ne, sakiau, kad buvau NE kiečiausias!
- Ne, sakei, kad buvai kiečiausias.
- Ne ne !!!
- Nu nesvarbu, nes dabar grupėje esi kiečiausias.
- Rimta?
- Rimtai rimtai, mums visiems taip atrodo.
- Aš ir sakau, čia rimtas reikalas. Dažnai taip būna, kad buvęs lūzeris, pakliuvęs į visai kitą erdvę tampa visai kitokiu žmogum.
<...>
O tada viena mergina pasiūlė palošt kortomis. Jaunuolis, paklaidžiojo tarp eilių su knygomis, o merginos, sėdėdamos, prie stalo garsiai komandavo kur jam sukti ir kur gi yra tos kortos. Pasirodo kortos skirtos kitokiems žaidimams nei iš kart pagalvojau :) Girdėjau minint spalvas :)

Va taip va :) Dabar bandau susikaupti ir užsiimti savo darbais :)
O jaunimėlis ir toliau "kortuoja", aptaria įvairias temas ir daug kosti :)