Saulėtekis

Ohoho, kaip seniai jau nerašytas dienoraštis...
Kol laukiau pavasario nebuvo regis apie ką ir rašyt, o kai jis pagaliau atkeliavo ir į mūsų sodybą, išlėkėm į laukus, o tuomet kibom į darbus - ir vėl neparašau :D
Prieš kelias dienas atsikėlėm dar prieš penktą valandą ryto ir sulaukėm saulėtekio. Sedėjau ant pievelės su fotoaparatu ir truputį paspaudžiau mygtuką. Buvo labai gražus saulėtkis...

Žinoma, gyvenimas nesustojo, tačiau šie metai, kaip ir bet kurie kiti, yra saviti. Šiais metais fotoaparatą į rankas daugiausiai paimu tik tuomet, kai fotografuoju gaminius :) Ir kurį laiko to net nepastebėdavau, tad pastarąsias dvi savaites vis dažniau vaikštau ir fotografuoju :) Tikėtina, kad gal ir čia atsiras naujų įrašų, juk be visko kito - artėja atostogos :))))

Trys paros: ten ir atgal

Kalnas nuotraukų apie mano dirbtuvėlių statybą paklusniai laukia kada bus sutvarkytos ir paruoštos pasakojimams, o tuo tarpu, kad jau pradėjau judinti dienoraštį, įkelsiu tiesiog visokių nuotraukų iš tų mėnesių, kai nieko nerašiau :)))

Kai tik ateina rugsėjo pradžia - mes į Neringą, tiksliau į Nidą :) Persikeliam keltu į "kitą pasaulį" ir smegenys bei kūnas atsijungia.

Šiemet važiavom labai trumpam, bet sugebėjom susitikti daug artimų dūšiai žmonių, apie kurių planus ten būti net nenutuokėm. Neplanavom, o patyrėm kelis kartus daugiau teigiamų emocijų nei tikėjomės :) Jei galėčiau rinktis, būčiau pajūrine zunda arba kalnine pušimi... Kad kiekvieną gyvenimo akimirką jausčiau vis kitokį, permainingą, įkvepiantį pajūrio vėją :)))

Fotoaparato neėmiau, fotografuoti neplanavau, bet vėliau nusprendžiau išbandyti telefono kamerą :)))

:)

Ir kad jau vėl pavyko parašyti dienoraštyje, parašysiu dar :)))
Neseniai supratau, kad kelias iki išsvajotų dirbtuvėlių gali tęstis dar ilgai ir tą laiką reikia išnaudoti naudingai. Nusprendžiau kartais važiuoti į centrinę miesto biblioteką ir ten padaryti darbus, kurie susiję su interneto naudojimu. Man atrodo, jau ne kartą rašiau, kad mūsų sodyboje interneto ryšys nenusakomai lėtas, norint išsiųsti paprasčiausią, mažos kokybės nuotraukėlę, gali tekti pavargti kelias ar net keliolika minučių :)
O centrinėje viešojoje bibliotekoje yra paaaaats parčiaaaaausias internetas, kokį tik yra pajutęs mano kompiuteris :))))
Taigi, ir dabar esu čia, mėgaujuosi sparta ir visai to nenorėdama, girdžiu netoliese sėdinčios jaunuolių trijulės pokalbio :) Dvi merginos ir jaunuolis, amžius apie 17 - 19 metų.
Pirma atkarpa, kurią nugirdau, buvo apie vienos iš rajono seniūnijų bažnyčios kunigą.
<...>
- Tai patikėk, aš tau sakau, jis iš žmonių melžia pinigus, o tada perka lėktuvus.
- Lėktuvus? Realiai?
- Tai jo! Nu žinai tuos modeliukus tokius, jie tai mažiausiai vienas po 10 tūkstančių kainuoja! Aš tau sakau.
<..>
Tada aptarė klasėje arba grupėje, tiksliai neišgirdau, naujoko padėtį.
- Anksčiau aš buvau kiečiausias, bet kai atėjo X - buvo jis.
- Rimtai?
- Nu jo... Rimtai sakau.
- Dabar mūsų grupėje tu irgi kiečiausias :)
- Ne ne, sakiau, kad buvau NE kiečiausias!
- Ne, sakei, kad buvai kiečiausias.
- Ne ne !!!
- Nu nesvarbu, nes dabar grupėje esi kiečiausias.
- Rimta?
- Rimtai rimtai, mums visiems taip atrodo.
- Aš ir sakau, čia rimtas reikalas. Dažnai taip būna, kad buvęs lūzeris, pakliuvęs į visai kitą erdvę tampa visai kitokiu žmogum.
<...>
O tada viena mergina pasiūlė palošt kortomis. Jaunuolis, paklaidžiojo tarp eilių su knygomis, o merginos, sėdėdamos, prie stalo garsiai komandavo kur jam sukti ir kur gi yra tos kortos. Pasirodo kortos skirtos kitokiems žaidimams nei iš kart pagalvojau :) Girdėjau minint spalvas :)

Va taip va :) Dabar bandau susikaupti ir užsiimti savo darbais :)
O jaunimėlis ir toliau "kortuoja", aptaria įvairias temas ir daug kosti :)

Pavasariniai malonumai

Apie kiemą ir sodybos bundančią gamtą skaitykite paspaudę šią eilutę, o tuo tarpu parodysiu kuo gyvena mūsų keturkojai šeimos nariai kai jau pavasaris beldžiasi į kiemo vartus ;)

Kaip visada, pradedam nuo mažiausio - Dingo.
Pagrindinis Dingo užsiėmimas lauke - rausimas. Beje, turiu priminti, kad šis sutvėrimas pavasarinę žemę mato pirmą kartą, tad viskas ypatingai įdomu ir ryšku :))))

Taigi, rausiam. Rausiam viską, visur ir visada :))) Mūsų Keksas iki šiol buvo rausikas, o Giliukas sportininkas ir plaukikas. Laukėm kada gi paaiškės trečiasis koks bus... Va, ilgai laukt nereikėjo, turi Keksas draugelį dabar :DDD Reiks, matyt, Giliukui dabar draugo ieškot :DDD

Kur buvę, kur nebuvę, prisistatė ir broliai. Pirmoje nuotraukoje Giliukas dairosi. Pasižvalgė, pauostė - neįdomu, nuvarė į kūdros atitirpusias pakrantes pabraidyti.  Vėliau prisijungė Keksas ir įtariu žvilgsniu apžiūrėjo kuo užsiima mažasis. Užsiima jo darbu - netvarka. Pradėjo darbuotis ir jis :)))

Va toks tas pavasaris mūsų namuose :))) Beje, Dingo jau išdygo beveik visi naujieji dantys !!! Holyvudinė šypsena :))) Jautrios sielos žmones iškart įspėju, Dingo visai nenukentėjo, nes mes ir patys labai jautrūs, tai elgėmės ypatingai gražiai ir greitai ;) Dabar jau šiek tiek ramiau visi gyvenam, nes nebesinori mažajam visko kas tik juda ir nejuda graužti ištįsą parą :DDD

Pamiršau gi GIliuko pramogas parodyti :))) Pirmiausia vyksta SPA malonumai, tada sniego masažas, o galų gale užkandis ir žaidimas tuo pat matu "Šakaliukas" :)))) Giliuko didžiausias malonumas, pramoga, darbas ir hobi yra MAUDYMASIS, visa kita smagu, bet mažiau :))))

Štai, dabar jau visas pramogas pristačiau :))) Linkiu, kad visi visi pastebėtumėte kaip ypatingai bunda gamta. Kuo daugiau laisvų minučių ir gerų kompanijų. Pavasaris jau atkeliavo !!!!

Beje, šiandien skaičiavau paukščių, klegančių aplink mūsų sodybą, balsus. Arčiausiai ir gausiausiai švilpauja varnėnai ir kovai, gandralizdyje kalena snapais gandrai, atvirame lauke už namų čirena du vieversiukai, kaimynės klevuose ir piliakalnyje pokši varnai (negaliu nusakyt to garso tiksliai, labai primena duslų pokšėjimą... lyg atidarinėtum marinuotus agurkus ir sklistų tas pokšt, kai išleidžiamas oras, pasukus dangtelį :DDD, tik jis būna dvigubas ir gale dar trakštelėjimas :))) ), tolumoje įsikūrusių gervių klegesiai ir tetervinų burbuliavimas nutolusioje pamiškėje... Regis tiek... Ai, tiesa, vis dar lankosi zylės, tad ir jos triukšmauja :)))

Follow my blog with bloglovin

Geri patarimai kaip išjudinti ir lavinti smegenis

 Kažkas, kas gyvena labiau į pietų ar vakarų pusę nei mes, šiaurės rytų Lietuvos gyventojai, sako, kad jau atėjo pavasaris... Matyt, reikia tikėti, tačiau nejaučiam jo, nors tu ką. Sergam abu su vyru irgi turbūt dėl tos pačios priežasties - NORIM pavasario!!!! Norim pagaliau pamatyti pilkai rudą žemę ir tvirtai atsistoti ant kojų!!! NORIM!!!! Žiemą mylim, tačiau šiais metais kalnų sniego ir storiausio ledo sluoksnio jau SOTŪS!!!

Parėkavau ir laikinai pagerėjo, tačiau kadangi neilgam, imuosi dar kitokių gudrybių. Užtikau kažkada interneto platybėse puikų įrašą, kur autorius surašė keletą iš daugybės gerų patarimų kaip išjudinti apsnūdusias smegenis. Kaip mums, ką? :DDD O gal ir Jums reikia?
Pirmyn, skaitom ir kuo greičiau pritaikom  ;) Dantų valymąsi kita ranka nei įprasta jau išbandžiau. Tikrai patiko, nes visą laiką turėjau galvoti ką ir kaip daryti, kurti naują daiktų paėmimo tvarką ir t.t. Jaučiau jau judėjo smegenys :DDDDD

 vaizdo šaltinis

Visas įrašas čia

Autorystė - Lawrence C. Katz, „Keep your brain alive“

JAV mokslininkai patvirtino faktą, kad protas turi būti nuolat lavinamas, kad išlaikytų savo funkcionalumą dabar ir senatvėje. Proto treniruotės gali būti nebrangus vaistas nuo senėjimo ir atminties suprastėjimo.

Dienos pradžia ir pabaiga:

1. Prausimasis užmerktomis akimis – stimuliuosite smegenis pakeisdami regėjimą į jutimą ir prisiminimus.
2. Dantų valymasis nedominuojančia ranka – (galima pakeisti ir skutimąsi, šukavimąsi, valgymą, marškinių sagų užsegimą ir t.t.) skatina naudoti kitą smegenų pusę.
3. Įveskite naujovių – sumaišykite rytinių darbų seką (pvz. pavalgykite, o tik po to nusiprauskite ir pan.); vedžiokite šunį kitu maršrutu, išbandykite naują TV/radijo kanalą. – naujovės rutinoje stipriai padidina smegenų veiklą.
4. Klausymosi malonumas – skaitykite pvz., laikraštį, knygą, garsiai su partneriu/draugu, po to pasikeiskite vaidmenimis (vienas skaito, kitas klauso) – supratimas ir smegenų veikla smarkiai skiriasi skaitant ir klausantis.

Reguliarus važinėjimas/ėjimas į darbą/mokslo įstaigą:

1. Nematoma pradžia – jeigu važiuojate į darbą, įsėskite į mašiną, susiraskite raktelį, užsisekite diržą ir panašius dalykus atlikite užsimerkę. Lavinama erdvinė atmintis.
2. Išminkite naują taką – išbandykite naują maršrutą, kad pasiektumėte galutinį tikslą. Naudodami tą patį maršrutą, smegenys įsijungia į auto pilotą.
3. Lietimo lavinimas – kai stovite kamštyje, įberkite įvairių monetų į puodelį ir nežiūrėdami bandykite atpažinti kokia tai yra moneta.
4. Bendravimas – jeigu perkate laikraštį, pirkite jį iš žmogaus, o ne automato; atsiskaitydami už prekes mokėkite grynais vietoj to, kad kreditinės kortelės. Bendravimo vengimas turi neigiamų efektų sugebėjimui atpažinti.
5. Minčių reiškimas – jeigu važiuojate automobiliu keliese, vietoj laikraščio skaitymo pasirinkite vis kitą temą diskusijoms.

Darbe:

1. Pertvarkykite savo darbo vietą – perstatykite kompiuterį, klaviatūrą, pelę, telefoną, šiukšlinę (galite pastatyti už stalo, taip kad popierių galėtumėte išmesti tik nuo sienos). Smegenys turės progą pagalvoti apie naują išdėstymą.
2. Brainstorming’as – greitas įvairių idėjų generavimas arba problemos sprendimų būdų galvojimas, asociacijų naudojimas…
3. Tebevykstanti šachmatų partija – kai kuriose darbovietėse prie kavos aparatų yra palikta šachmatų lenta, kiekvienas darbuotojas gali ateiti ir padaryti ėjimą. Taip turite įsigilinti į dabartinę situaciją ir apgalvoti tinkamiausią ėjimą, tačiau ilgalaikės strategijos įgyvendinti nepavyks.
4. Pasaulis aukštyn kojom – apsukite savo laikrodį, nuotraukas, kalendorių 180 laipsnių. Analitinė smegenų pusė gaus didelę apkrovą, kol sugebės suprasti pasikeitimus.

Parduotuvėje:

1. Atsitiktinis maistas – nueikite į parduotuvę be pirkinių sąrašo ir pabandykite sugalvoti, ką būtų galima pasidaryti iš prekių kurios skaniai kvepia, suteikia teigiamus jausmus …
2. Pratimai prekybos centre – pakeiskite apsipirkimo trasą (neikite pelningiausiu(parduotuvei) keliu), naudokite skirtingus pojūčius rinkdamiesi obuolius(venkite regėjimo :)), pakeiskite lentynų skanavimo techniką (geriausi produktai ne visada padėti akies lygyje).
3. Lobio paieška – tegul draugas apibūdina tam tikrą prekę neįvardindamas jos pavadinimo, o jūs pagal tą aprašymą bandote suvokti kas tai galėtų būti…

Prie stalo:

1. Pakeiskite sėdėjimo vietą – keičiasi druskos ar cukraus pasiekimas, kambario vaizdas, asociacija su sėdima vieta.
2. Nosies ignoravimas – dauguma ką vadiname skoniu iš tikrųjų priklauso nuo kvapo, todėl ragaudami naują maistą užsikimškite nosį, taip susidarysite kitokį įspūdį apie maistą.
3. Naujovės maisto valgyme – sukeiskite maisto valgymo tvarką (desertas prieš pagrindinį patiekalą(neaišku kas gautųsi:])), valgymo vietą, ranką kuria valgote. Taip pat galite padaryti mišinį (kokio dar nesate darę) sutrindami vaisius ir daržoves.
4. Maistas mąstymui –  valgydami japonišką, kinišką, brazilišką ir kt. maistą, galvokite apie šalies kultūrą, žmones, papročius ir pan.
5. Maisto atpažinimas iš kvapo, skonio ir lytėjimo.
6. Vyno degustaciją užsimerkus, bandant atpažinti jo spalvą, aromatą ir skonį.
7. Maisto gaminimas iš „eskizo“ – pabandykite sumaišyti įvairius produktus ir padaryti kad ir elementarų padažą makaronams. Jūsų smegenys apkraunamos įvairiomis užduotis, kol pjaustoma, ragaujama, derinama…

Poilsio metu:

1. Naujos vietos, nauji veidai – keliaukite kur dar nesate buvę, susipažinkite su nepažįstamais žmonėmis.
2. Stovyklavimas – čia didžiausia tikimybė patirti tai, ko nesate patyrę ankščiau. Jūs būsite atsakingas ne tik už nakvynės vietos paruošimą, tačiau ir maisto gaminimą…
3. Važiavimo malonumas – iškeliaukite su šeima ar draugais be jokio maršruto ar galutinio tikslo. Kiekvienas keleivis (iš eilės) pasako kurį kelią pasirinkti, kurioje sankryžoje pasukti, kur sustoti ir panašiai. Tai ne tik malonumas, bet ir smegenų lavinimas.
4. Improvizuokite – įsirašykite TV laidą ir dubliuokite ją savo ruožtu; žiūrėkite šeimos video grojant skirtingai muzikai; klausykitės muzikos ir stenkitės atpažinti kokie instrumentai naudojami.
5. Gestų kalba –  Kalbų mokymasis yra vienas iš geriausių būdų palaikyti jūsų smegenų veiklą, tačiau mokytis gestų kalbą yra ypač naudinga. Ji reikalauja išmokti panaudoti rankų judesius ženklams rodyti, o smegenys turi įprasti sieti tuos judesius tuos judesius su prasme; taip susiejamos regėjimo ir bendravimo funkcijos. Sugebėjimas išmokti ir įvaldyti šią kalbą reikalauja daug pastangų, tačiau gerokai pagerina bendravimo įgūdžius.
6. Smegenų maratonas – bėgiojimą sporto klube (rutina) pakeiskite į bėgiojimą parku. Juk ten niekada negali žinoti, kas gali atsitikti už sekundės (posūkis, šuns lojimas, netikėta kliūtis…)
7. Įsitaisykite bet kur – išbandykite paukščių stebėjimą; pamaitinkite antis; įsitaisykite ant suoliuko, užmerkite akis ir įsiklausykite į aplinką.
8. Nauji hobiai – neišbandytų hobių įvaldymas reikalauja skirtingų pojūčių naudojimo, o tai skatina smegenų veiklą..

Kasdieniniai džiaugsmai. Kalėdinė dovana

Vis užkrisdavo šita nuotrauka kažkur kažkuriame aplanke :))) Šiandien tvarkiausi - radau :)))
Praėjusių metų pirmoji Kalėdų ryto dovana, pradžiuginusi mane, vos pramerkus akis :DDD Labai džiaugiuosi, kad nupaveikslavau, nes jau po kelių valandų dovana buvo nuvirtusi, neatlaikė užklupusio atlydžio....

Kasdieniniai džiaugsmai. Lapė

Praėjusios savaitės viduryje per langą pastebėjome štai ką :)

Pirmiausia užplūdo susidomėjimas ir džiaugsmas, juk taip smagu stebėti laukinius žvėrelius arti namų :) Tačiau kai tas laukinis žvėrelis niekur nėjo, o suko ratus aplink namus pora valandų, susirūpinome. Ką gali žinoti...
Apsiginklavome su vyru lazdomis ir išėjom pasidomėti lapute. Ji regis tik buvo čia, tik jau nebėr. Pasidairėm, apžiūrėjom, o vakare neramiomis širdimis ėjom pasivaikščioti su visa šeima. Didieji reguliariai skiepijami nuo pasiutligės ir kitų ligų, o mažasis dar negavęs jokių skiepų...

Kitą rytą, klausydama nacionalinio radijo, nusiraminau. Saliamonas Paltanavičius pasakojo apie gamtą vasario mėnesį ir paminėjo lapes, kurioms būtent dabar prasideda piršlybų metas ir jos tampa labai neatidžios, susikoncentravę tik vienu klausimu :))), tad gali šmirinėti arti namų ir visai dėl to nesijaudinti. Joms net nesbesvarbu, kad visa mūsų teritorija kvepia šunimis :)))
Jau kai ieškai poros - jūra iki kelių :DDD

Dingo. Pirmoji ir antroji savaitės.

Kol vežėmės savo naują draugą iš Trakų r. į namus, veidus puošė šypsena, bylojanti apie ypatingai švelnų, patį tikriausią džiaugsmą. Mažas juodas gumulėlis miegojo šalia, prigludęs taip, lyg regis jo gyvybė priklausytų nuo to kaip tvirtai spausis prie savo naujo žmogaus.
Kaip vyko pirmas pasivaikščiojimas ir kaip Dingo surado savo vardą, jau pasakojau žemiau, tad pasakojimas keliauja į pirmąją Dingo dieną mūsų namuose.

Pirmos ir antros dienos beveik nesugebu atsiminti. Regis buvau komoje ir atmintyje šmėkščioja nenuoseklūs vaizdiniai, kurie net neaišku ar iš realybės, ar iš sapnų. Buvo sunkios dienos. Namuose mūsų laikę didieji šunys net nenutuokė kas atkeliauja kartu su mumis ir kaip nuo šiol pasikeis jų įprastu ritmu tekantis gyvenimas.
Supažindinome labai atsargiai, rodėme kaip mylime didžiuosius ir koks įdomus ir mielas tas mažas šunelis, kurį galima ir glostyti, ir niurkyti... Pasigirdo urzgimas, kuris tęsėsi ilgai. Mums atrodė, kad amžinybę, nes iki šios dienos gyvenome visi labai draugiškai ir ramiai, nusistovėjusiu, visiems keturiems puikiai pažįstamu ritmu... Stresas, ištikęs didžiuosiu brolius, buvo gerokai didesnis nei mūsų, o lyginant su mažuoju - MILŽINIŠKAS.
Taigi, smulkmenomis nevarginsiu, nusprendžiau pasiskambinti profesionalui, kuris labai greit viską išaiškino, pažėrė patarimų ir taip nuramino mano ir vyro širdis.
Tą pačią dieną įtaisėme mažajam antkakliuką ir pavadėlį. Neleisdavome jam pirmam artintis prie didžiųjų brolių, jie pirmieji turėjo pradėti rodyti dėmesį Dingo, o ne atvirkščiai. Mažasis jau pirmą susitikimo akimirką norėjo su jais žaisti, tačiau teko palūkėti ir iki tos dienos pakramtyti savo žmonių rankas :DDD

Trečiąją dieną sulaukėme stebuklo. Keksas jau nuo pirmos dienos buvo daug palankesnis Dingo, o visi ledai buvo pralaužti, ir mūsų širdys užsipildė nenusakomu palengvėjimu, kai užtikome tokį vaizdą. Viskas vyko labai greit, nes tik čia Dingo žaidė, tik jau kažkur dingo. Pasirodo jis buvo štai kur...

Abu miegojo sau ramiausiai, Gilis tuo tarpu, atsargiai atsitraukęs, miegojo kitame guolyje.

Aišku, džiaugsmas truko neilgai, nes jau greit Dingo pabudo ir krimstelėjo Keksui į koją. Tas parodė mažajam jo vietą ir prieš tai įspėjęs jį urzgimu, čiuptelėjo. Atsargiai, tikrai nesužeidė ir tikrai to nepadarytų, labradorai taikūs ir draugiški, tačiau į savo namus atėjūną įsileidžiai taip kaip ir visi - atsargiai.
Palengva įsivažiavom. Pasivaikščiot kartu, valgyt kartu, pažaidimai ir meilūs pasibuvimai po kelis kartus per dieną su šeimininkais - kartu. Prabėgo savaitė, o atrodė lyg viena, nesibaigianti diena, su tuo pačiu rytu ir tuo pačiu vakaru. Prabėgo ir kita, rytoj vakare bus dvi savaitės nuo tos dienos, kai namuose atsirado džiaugsmas-rūpestis-chaosas-meilė viename pavidale. Dabar turim tris meilės objektus, tik su trečiuoju dar turėsime visi padirbėti gerus metelius :)))))

Neklauskit kas darosi namie :DDD Sąvartynas, ir ne kitaip. Tikrai nedėsiu tą įrodančių nuotraukų, bet tvarkytis regis tuoj bus beprasmiška. Nes po kiekvieno bandymo nors kiek susisteminti tai, kas guli ant grindų, užtenka dešimties minučių ir viskas vėl atrodo lyg po sprogimo :DDD
Patikėkit, tie, kurie nori šuns, nes jis mielas, draugiškas, minkštas ir būtų fantastiškai mylimas, turite apsilankyti ten, kur gyvena naujas augintinis. Kol dar nėra sistemos, kol viskas šviežia ir daroma milžinišku, 120 km./h. greičiu. Kantrybė, išmintis, kantrybė, ramybė, kantrybė... Tai lyg mažas vaikas namuose, tik skirtumas tas, kad jis turi keturias kojas...

Sveiki, aš Dingo. Gyvenu pas du žmones ir turiu du naujus, didelius brolius. Jei įdomu kaip leidžiu dienas, galiu trumpai papasakoti. Tik ne per ilgai, nes turiu milijoną reikalų.

• Sisioju ir kakoju kur pakliūva. Nesvarbu ar tai didžiųjų brolių guolis, ar nuo kėdės nutrauktas rankšluostis, ar tam skirtas popierinis patiesalas, ar tiesiog labai minkštas, ir kviečiantis nusilengvinti, kilimas. Viską darau žaibiškai, nes neduok Dieve, praleisiu bent akimirką gyvenimo - būtų katastrofa. 
• Dar labai mėgstu graužti. Turiu dar tik pirmuosius dantis, kurie po kelių mėnesių iškris ir vietoj jų išdygs nauji: tvirti, balti, aštrūs. O kol kas reikia padirbėti su šiais. Jei jau jiems lemta iškristi, galiu labai netaupyti ir darbuotis iš peties. Tad per vieną dieną turiu sugraužti: visus popierinius daiktus, kuriuos tik randu ant grindų, kuriuos galiu nutraukti, pasistiebęs ant galinių kojų arba ištraukiu, atsidaręs spintos ar spintelės duris; visus medinius daiktus, ypač tuos, kurie sukrauti dėžėse ir laikomi po lovą, ir kuriuos akylai saugo mano žmonės; visus atsitiktinius daiktus, tokius kaip kojinė, šlepetė, svogūnas, šratinukas, laidas, guolio kampas, kamuoliukas, vandeniui skirtas puodelis ir t.t., ir pan. Aišku, po tokių pasistiprinimų būtinai turiu pora kartų pasisioti ir pakakoti.
• Baisiai mėgstu valgyti. Keturis kartus per dieną gaunu indėlį su mažomis granulytėmis, kurios be galo skaniai kvepia, todėl jas turiu suėsi milžinišku greičiu. Po to visada gaunu skanių džiūvesėlių. Jų taip pat gaunu ir kai atbėgu lauke iki savo žmogaus arba tada, kai gražiai atsisėdu. Taip pat gaunu po kiekvieno pasivaikščiojimo. O pasivaikščioti aš labai mėgstu, nes ir tada dar galiu užvalgyti. Keliose vietelėse radau keistą daiktą, kurį žmogus vadina žeme. Ji matyt labai reta ir brangi, nes šiaip visur aplink balta ir minkšta, tad visada paragauju tos žemės. Ką gali žinoti, gal kitą dieną nebebus, tad kartais net kelis kartus bėgu iki tų lopinėlių žemės. Taip pat patinka paragauti visokių rūšių kakučių. Šiandien pavyzdžiui ragavau šeško ir avies. Delikatesas. Gaila, kad žmogus to nesupranta ir stengiasi atimti, o atėmęs numeta kažkur toli... Medžio žievė taip pat visai nieko, tačiau ne taip skanu kaip kakučiai. Aišku, kad nesusimaišytų visi skoniai tarpusavyje, karts nuo karto pagraužiu to balto daikto, kurį žmogus vadina ledu arba sniegu.
• Lakstau milžinišku greičiu, nes turiu suspėti per minutę perlėkti visą kambarį ir tuo tarpu: įkasti abiems broliams į koją, pačiupti žmogaus šlepetę, pasisioti, apžiūrėti kas naujo po lova, atkapstyti ir sugraužti gabaliuką molio nuo pečiaus, vėl pasisioti, pastraksėti prie stalo (niekada negali žinoti kada žmogus nebesilaikys vienos iš taisyklių - neduoti man ir broliams visiškai nieko nuo stalo), apgraužti kaladėlės vieną kampą, patikrinti šiukliadėžę (ach, tiesa, jos nebėra, padėjo aukščiau), atsigerti, dar kartą pasisioti ir...
• nusnausti savo arba brolių guolyje, o dar geriau odiniame krėsle, kuriame miegu visą naktį, kol naujieji draugai-broliai miega savo minkštuose guoliuose už vartelių. Nesuprantu kodėl naktį negaliu lakstyti ir šmirinėti visur kur noriu... Matyt, visi mėgsta, kad būtų ramybė ir galėtų pailsėti... Hmm, keisti jie. Man tai to nereikia, aš galiu užsimanyti cypti, loti ir lakstyti kada tik noriu - tai juk taip linksma.
• Ir aišku, svarbiausias užsiėmimas - būti mylimu ir bučiuojamu. Broliai dar labai retai pakšteli į ausį ar nosį, tačiau labai dažnai uosto mano pauodegį, ką kol kas užskaitau kaip draugiškumo ženklą. Atsigulu ant nugaros ir pasiduodu, lai žino, kad esu jų draugas ir visiškai pasitikiu. O didžiausias džiaugsmas kai žmogus su šepečiu ant veido arba kitas žmogus kišenėmis, kvepiančiomis džiuvesėliais, mane glosto, priglaudžia prie tos vietos kur girdisi keistas ir dažnas tuksėjimas, atkiša savo nosį ir leidžia lyžtelėti, kai kartu su manimi ir broliais atsigula į guolį ir pasakoja istorijas apie kažkokią vasarą, žalią pievą ir maudynes iki sutemų... Tada aš būnu laimingas... ir tuojau pat lekiu pasisioti ir patikrinti ar neatsitiko ko nors naujo dėžėse po lova....

Štai tiek pasakojimo kol kas, dabar lekiu miegot į odinį krėslą, o penktą ryto žadinsiu žmogų su šepečiu ant veido, nes jau norėsiu valgyti. Labanakt ;)

Dingo

Norit sužinot kas dingo? Kol kas niekas, tik atsirado naujas pasakojimas apie naują Dingo :)))
Visai netikėtai, nelauktai ir neplanuotai (slapta visada planavau) praėjusį ketvirtadienį ( o jau savaitė! ) parsivežėme namo mažą, juodą, nenusakomai širdį šildantį daiktelį :DDD
Taip taip, specialiai tempiu gumą :DDD

Pirmiausia jį pakrikštijome Uosiu. Dėl juodos nosytės, ji lygiai tokia, kokie būna uosių pumpurai. Namo grįžome jau vėlų vakarą ir lėkėme su visa šeima pasivaikščioti, mažasis daiktelis taip pat. Ir kad ir kaip stengėmės nepamesti jo iš akiračio, gaudėme ir jį, ir jo pėdas, apšviesdami prožektoriumi, niekaip negalėjom jo sužiūrėti. Lakstė, judėjo, tai tarp kojų, tai jau pusnyje, tada dar kažkur... O mes su vyru tik ir kartojome, - Dingo, jis vėl dingo, nebematau :))))

Taigi, susipažinkite su Dingo, mažuoju, juoduoju labradoru :))))

Kam man savas, naujas guolis, kai yra toks jaukus naujųjų brolių :DDDD

Vėliau bus pasakojimai apie planuotus ir neplanuotus vargus vargelius ir didžiulius džiaugsmus, kuriuos mums visiems keturiems dovanoja mažasis Dingo :))))

Malonumas

Malonumas - geidžiamas jausmas, bet ypatingas malonumas, tai - ypatingai geidžiamas jausmas, užliejantis padarius ką nors/kam nors gera. Realiai padariau labai mažą gerą darbelį, bet tai į ką jis ateityje pavirs - bus to mažo darbelio, didelė pasekmė. Deja :DDD, ten bus jau ne mano darbas, bet nuo to malonumas ne mažesnis :DDD Oi, pamiršau parašyti, kad tas ypatingas malonumas yra pakeltas kvadratu (galima taip sakyti? nemėgau matematikos :D), nes tos busimos didelės pasekmės kūrėja turi labai ilgą, gerai pagaląstą liežuvį bei gi smegenis, kurių visi vingiai persisunkę humoru.
:DDDDD
Tai parašiau, gerai, a? :DDD
Gerai jau gerai, rašau normaliai, kol dar kažkas skaito šį įrašą :DDD
Mielas žmogus vardu Eglė, įsikūrė virtualiuose namuose, kuriuos tikrai lankysiu kas dieną, pabandyk, Egle, nerašyt :)))))) Šitiek vargau kol visą interjerą sukūriau, elektros instaliaciją sutvarkiau, orkaitę kol įdiegiau į virtuvės komplektą .... :DDDDDDDDDDDD
Ji rašys apie paprastą kasdienybę, bet nuspalvintą tokiomis spalvomis.... Tokiomis... Kitaip tariant, ten viskas taip, kaip ir turi būti. Gyvenimas gyvenamas, o ne laukiama GERESNIŲ laikų, artimieji mylimi, o ne tikimasi, kad JIE pasikeis, šventės švenčiamos čia ir dabar, o NE TADA, KAI jau bus sutaupyta reikiama suma...
Gerbiu, nenustoju žavėtis ir širdyje gyvenu visą savo gyvenimą būtent taip kaip Tu. Skaitydama Tavo dienoraštį, Egle, tikiu - galutinai viską iš širdies perkelsiu į realybę...
Džiaugiuosi, kad esi.
Įkvepi.

Rytmečio šalna

Naktinis kūdros įžuvinimas

Pagaliau viskas susiklostė palankiai ir vakar įžuvinome kūdrą. Žuvys atvažiavo net iš pajūrio, Klaipėdoje yra kažkokia (atleiskit nepamenu pavadinimo) mokymo įstaiga, kurioje mokiniai/studentai mokosi žuvininkystės amato. Ir mokosi ne vien teoriškai, bet ir praktiškai. Va iš ten ir atkeliavo mūsų pirmoji žuvų chebra. Čia dar ne viskas, kitąmet dar bus porcija.
Taigi, kelionė iš pajūrio netrumpa, tad žuvys atkeliavo jau beveik visai sutemus. Malonus jaudulys kuteno širdis ir labai norėjau viską matyt savo akimis, o ne per objektyvą, va todėl nuotraukos paplaukę kai kurios :) Bet kaip ten bebūtų, esmę matysite.

Žuvys atkeliavo va tokiuose plastikiniuose maišeliuose. Tam kad vandens temperatūra maišeliuose taptų tokia kaip kūdroje, įdėjome visas žuvytes su maišeliais. Laukėme apytiksliai penkiolika minučių.

Na, o tada prasidėjo malonioji įžuvinimo pusė - pjaustėme maišelius ir suleidome žuvytes į vandenį. Pradėjome nuo labiausiai prikimšto :D 

Čia matote karosus, lynus ir plačiakakčius.

Du gražuoliai šamai

Erškėtai. 

Jie ir šamai atliks plėšrūnių vaidmenį mūsų vandens telkinyje. Lydekos pasirodo visai netinka, nes jų populiaciją labai sudėtinga kūdroje reguliuoti, laikui bėgant jų prisiveisia gyvas galas ir nebelieka jokių kitokių žuvų, o tai bendrai vandens telkinio eko sistemai negerai...

Ir vėžių porelė. 

Jie ne lietuviški, bet va neužsirašiau kokie ir nebe pamenu. Jei abu bus sveiki gyvi, pavasarį turėtume turėti jau apie du šimtus lervučių. Jei bent trečdalis išgyvens bus labai smagu :)

Va taip va. Labai džiaugiamės ir tikimės, kad visos išgyvens žiemą :)

Anagama krosnies molinukai pas Dormantę ir Jurgį

Pasakosiu ir rodysiu labai mielus ir ypatingus molinukus, kurie gimė Dormantės ir Jurgio namuose. Bet apie viską nuo pradžių :)

Apie tai kaip anagama krosnis gimė Lietuvoje, skaitykite puikų straipsnį - štai čia -

...

Šių metų Kaziuko mugėje oras prekybai buvo puikus - šalta ir saulėta. Labai svarbu, kad nebūtų drėgmės, nes kitaip tris dienas praleisti nors ir gryname, bet drėgname ankstyvo pavasario ore - būtų baisu.
Tačiau šalta yra šalta, tad po visko nulėkėm pasisvečiuoti ir pasišildyti pas Dormantę ir Jurgį į jų jaukų molinį namuką :) Na, o ten, neskaitant visų kitų malonių dalykų, atlikome ir seniai planuotą darbą - nusilipdėme savo molinukus, kurie turėjo būti išdegti ateinančią vasarą anagamos krosnyje:)
Kaip tarėm, taip padarėm.

Va taip atrodė mūsų pirmieji bandymai, kuriant molinukus, kurie keliaus į anagamą. Patikėkite, nors neturėjome pakankamai laiko pasinerti į savo mintis ir tai perteikti lipdinukuose, procesas vis vien užburiantis. Labai siūlau tai išbandyti ;) juoba šį rugpjūtį bus antrasis degimas ;)

Ką gi, keliaujam toliau.
Šios vasaros darbai sodyboje sutrukdė dalyvauti pirmajame šių metų krosnies degime, tad galėjome pasidžiaugti tik jos atidarymu. TAČIAU, mums, ragaujantiems šio stebuklo pirmą kartą, pradžiai užteko ir tiek :O Pasižiūrėkite patys!!!

Na, ir žinoma, kviečiu pasižiūrėti į galutinį rezultatą. Nusakyti to žodžiais man kol kas nepavyks, tad ir nesivarginsiu :) Tačiau pažadu, kad tai ne paskutinis pasakojimas apie tai kaip mes prisiliečiame prie šio unikalaus stebuklo, paliekančio pėdsakus net ir žmogaus sieloje... Ramiai, nuoširdžiai, palaipsniui...