:)

Man Kalėdas ir yr Naujieji metai. 
Riba, kadu giliai inkvepiu, gerai atsispiriu ir šoku da vienan gyvenimą ratan.
Kas žyną, kas ti laukia? Ašei tikrai nežinau, ale kiekvienų kart mysliju, kad visakas bus teip, kaip turi būt. Kiekvienų kart instikinam, kad gaunam viskų, ko tik mum reikia. Kartais ne iš tąs dienąs, raikia palauktę, pamyslyt, pasnešiot savą mintis, pagyvent su anom... 
A tadu žiūrėk tik šast - ir pasdarą aišku kų daryt ;) Va teip va, brungieji :).
Teip baigias maną 2013 metai, katrų biški bijojau. Ale kai rudenį sulaukiau trisdešimt pinktą gimtadienią, suspratau, kad persritau kokian tai naujan etapan. Iki persritimą tai eik anas skradžiai kaip buvą sunku, myslijau nedaturėsiu. 
 Ale paskum pasdarę lingviau ir jasniau. Akys ir galvela nušviesėję. Ir daba jau žinau kų taliau daryt...


:DDD
Praėjusių metų pažadas įvykdytas, deja, metams visai besibaigiant :))).
Juk praėjusieji metai buvo tarmių metai, o aš tarmiškai jau seniai nesu kalbėjusi. Oi, netiesa, dabar kalbu dažniau, štai kol studijavau ir trankiausi po Kauną ir Vilnių, kalbėti tarmiškai netekdavo visai (prašančių pakalbėti savo tarme būdavo daug, mat Kaune buvom susirinkę iš visos Lietuvos kampelių, tačiau vienai aukštaičiuoti sunkiai sekdavosi). Nebent paskambindavo Laurynas, tada tai visų aplinkinių akys išsiplėsdavo :))). Mylimas draugas visą gyvenimą gražiai utenietiškai aukštaičiuoja, tad tik jam atsidūrus šalia, mažas mygtukas kažkur ties dešine ausimi sužibdavo ir pradėdavau naujų šnektų varyt :DDD Beje, apie tai sužinodavau tik užbaigusi pokalbį ir pažvelgusi į greta stovintį žmogų. Dažniausiai nesišypsantį.
- Pavarei? :D
- Ką pavariau???

:)))

Nuklydau :).
Taigi, praėjusiais metais turėjau svajonę dienoraštį rašyti tarmiškai, galbūt net ir Kitokiuose amatuose paaukštaičiuot, tačiau kai te parašiau vos kelis įrašus per visus metus... Kada gi priaukštaičiuosi?
Vienaip ar kitaip, dar vienas pažadas bus įvykdytas, mat po Kalėdų keliausiu įsigyti Lietuvių kalbos žodyną. Taip taip, žinau, kad yra toks dalykas internete, tačiau kad ten galėčiau susirasti ir išmokti naują lietuvišką žodį, turiu jį jau žinoti, o štai sklaidant knygos lapus(arba naršant po virtualų, t.y. į kompiuterį įkeltą), juos tiesiog susitiksiu, susipažinsiu ir užmegsiu artimesnę pažintį.
Jei seniai noriu papildyti savo kasdieninį žodyną. Jaučiu, jis gana kuklus, gal net, sakyčiau, varganas :D, tačiau prieš keletą savaičių aplankius Vasaknų dvarą, o jame išgyvenus gražų susitikimo vakarą su Vladu Bagdonu, supratau, kad viskas yra dar blogiau :DDD.
Aktorius vartojo ypatingai didelį kiekį fantastiškai gražių lietuviškų žodžių, kurių nei vieno jau po valandos nesugebėjom su vyru atsiminti. Reikšmę ir prasmę supratome puikiai, tačiau patys jų nė sykį nesame vartoję. Štai tada ir supratau - daugiau neatidėliosiu šio plano įvykdymo :).

Regis, nuklydau antrą kartą. O galbūt nenuklydau, o tiesiog pradėjau rašyti nepasiruošusi.
Kitaip sakant, pirma mintis buvo tiesiog parašyti, nes atlikau visus pasiruošimo darbus ir rytoj prasidės šventinis džiaugsmas, tad norėjau tiesiog pasidalinti pati su savimi, kad po daugelio metų aplankyčiau 2013 metų pabaigą štai čia. Tačiau pradėjusi rašyti supratau - labai jau daug noriu surašyti, štai ir pasiklydau mintyse :).

Ech :)

Šiais metais daug visko buvo, tik tas buvimas, sakyčiau, buvo lėtas tursenimas (ai, koks gražus žodis :D). Kitais įtariu bus visko gerokai daugiau, o be to nuojauta kužda: tempas labiau primins 20 m/s vėjo greiti nei tursenimą švilpaujant. Visgi, nuspręsta - jokių planavimų, jokių sąrašų. Tiek jau tos, lai viskas tiesiog vyksta. Na, o kaip vyks sužinosiu tik tą akimirką, o toji akimirka labai priklausys ir nuo manęs...

Beje, ateinantys 2014 metai - Vaikų sveikatos metai ;).


Mūsų vis pasirguliuojantys sveikuoliai :)))

Birželis, liepa ir "nužydėjęs"

 Anksti pavasarį nusipirkau kelias levandas vazonėliuose, laikiau namuose ant palangių, laisčiau prižiūrėjau, tad jos labai staigiai išleido ilgus naujus daigelius. Vėliau perkėliau levandas į savo sodelį, o jos nė krust :) Po gerų trijų savaičių pradėjo judėti, augti ir užaugino daug daug stiebelių, ant kurių sukrovė krūvas žiedelių. Šiemet levandų prisidžiovinau kelis kartus daugiau. Turiu dvi senesnes, ketverių ir trejų metų levandas, ir tris šiųmetes. Šiandien nuskyniau paskutinę porciją žiedelių ir kai išdžiovinsiu, sudėsiu į popierinius maišelius, o kai lauke oras atšals ir prasidės rudeniniai lietūs - siūsiu maišelius, apsigyvensiančius drabužių stalčiuose ir patalinės skrynioje :)

 Liepos šiais metais tiesiog linko nuo žiedų. Visi, kurie mus aplankė, papildė liepžiedžių atsargas dvejiems ar trejiems metams, mat ne kasmet liepos šitaip žydi. Pasirodo jos pramečiuoja ir gali neturėti kvapnaus nektaro net kelis metus iš eilės.
Ir jau iš patirties žinome, kai šitaip gausiai žydi ir kvepia liepos  - turėsime tikro liepų medaus. Taip ir buvo :) Išsukome didelį kiekį kvapnaus medaus su ypatingu mėtos prieskoniu - tai ir yra tikrasis liepų medus.

Be levandų ir liepžiedžių džiaugsmų, šiemet mane aplankė ir dar vienas džiaugsmas - įsigijau pirmąjį meno kūrinėlį. Jau seniai žinojau, jog laikui bėgant, lauksiu visų mūsų draugų, bičiulių, bendraminčių naujai gimstančių kūrinių, tarp kurių ieškosiu ypatingų, mano širdį ir akį pradžiuginusiųjų... Šiais metais startavau. Aplankiusi Ramunės ir Žydrūno Dainių parodą nusižiūrėjau vieną Žydrūno skulptūrą. Tik pamačiusi skulptūrą "Nužydėjęs" norėjau čiupti ir tuojau pat vežtis namo :))) Na, tuo kartu pačiupti nepavyko, mat buvo parodos atidarymas, tačiau vėliau, kai darbai jau baigė keliauti po galerijas - sulaukiau svečių, kurie ir atvežė mano įsigytą pirmąjį eksponatą, apsigyvensiantį mūsų sodyboje.

Darbštuolis manasis :)

"Nužydėjęs"

Vėl darbštuolis :)

Belaukiant...

Autorius Žydrūnas Dainys ir "Nužydėjęs"

Ilgai brandintos svajonės įgyvendinimo startas.
Skulptūra apsigyveno pakeliui link kūdros. Matau ją kiekvieną kartą eidama maudytis ir iš dirbtuvių balkonėlio :)

Šią vasarą net tris kartus užčiupau iki šiol nematytus debesis. Žinoma, net neabejoju juos ne kartą virš mūsų galvų judėjusius, bet tik šią vasarą tuo metu aš pakėliau galvą į juos :)
Šiame įraše sudėjau, kaip aš juos pavadinau, - vilnonius. Pas bičiules, dažnai čiupinėjančias vilną, tikrai mačiau tokius pluoštelius vilnos. Jos juos pešioja ir kloja kloja. O šitie išpešioti sau plaukioja dangumi, laukia kolei juosius suvels stipresnis vėjas ir šiltas lietus :)

Saulėtekis

Ohoho, kaip seniai jau nerašytas dienoraštis...
Kol laukiau pavasario nebuvo regis apie ką ir rašyt, o kai jis pagaliau atkeliavo ir į mūsų sodybą, išlėkėm į laukus, o tuomet kibom į darbus - ir vėl neparašau :D
Prieš kelias dienas atsikėlėm dar prieš penktą valandą ryto ir sulaukėm saulėtekio. Sedėjau ant pievelės su fotoaparatu ir truputį paspaudžiau mygtuką. Buvo labai gražus saulėtkis...

Žinoma, gyvenimas nesustojo, tačiau šie metai, kaip ir bet kurie kiti, yra saviti. Šiais metais fotoaparatą į rankas daugiausiai paimu tik tuomet, kai fotografuoju gaminius :) Ir kurį laiko to net nepastebėdavau, tad pastarąsias dvi savaites vis dažniau vaikštau ir fotografuoju :) Tikėtina, kad gal ir čia atsiras naujų įrašų, juk be visko kito - artėja atostogos :))))

:P

Va būna tokių vakarų, kada nėra ir nereikia jokio paaiškinimo :)

Mano namai susideda iš penkių dalių, viena iš jų dvikojė ir su barzda, trys su švelniu kailiu ir aš :) Viską kartu sudėjus ir gerai suplakus, gaunasi - tikras gyvenimas, kuriame mes mylim kas dieną :)

Tad rytoj ir toliau intensyviai ruošimės Kaziuko mugei, po jos skelbsime naujienas, kurios keis mūsų gyvenimą tik į gerą, o kas bus po to? O kas gi žino kas būna po to ir dar po to? :DDD

Neabejoju - bus visko, bet iš tiesų, tai tik geriau ir geriau :)))

Labos
Aurelija

Dirbtuvių statybos, dvidešimt pirma dalis

Na, ir jau paskutinis įrašas apie tai, kas iki šiol yra padaryta.
Keliaujam į vidų, kur vyras sudėjo grindis, kurias užbaigsime šiais metais, nudažėm lubų lentas, sudėjom lubas, apšiltinom lubas (dar truputį yra likusių darbų) ir santechnikas sujungė daug visokių vamzdelių ir kranelių į vieną visumą. 

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Palėpė, kurioje iki šių metų pabaigos viliamės įrengti jaaaaaukų miegamąjį.

Lubos gražuolės :))) Balkiai dažyti ta pačia spalva, kuria padengtos lauko langų apdailos ir vėjalentės, tik jie neobliuoti, tad spalva gavosi tamsesnė. Šiais metais truputį šlifuosime, kad pašviesint :) Lubas dažėme labai švelnia vanilės spalva. Norėjau šviesių, tačiau ne šaltai baltų.

Ir pirmosios maudynės SAVOJE VONIOJE!!! Taip taip, sutinku, kad dar iki pabaigos oi kaip toli, visgi skardinė vonia mums dabar yra lyg prabangiausios Kleopatros pieno vonios :))) 

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Štai ir viskas :)
Iki pavasario statybinė pertrauka, tad dabar pasakosiu apie kitus kasdieninius dalykus, o kai jau imsimės darbų - stengsiuosi rašyti esamuoju laiku, nes kai prisikaupia tiek daug nuotraukų, nelengva viską įveikti. Ypač su mūsų interneto greičiu :)))

Iki ;)

Dirbtuvių statybos, dvidešimta dalis

Toliau tęsiasi darbai antrą dieną nuo ankstaus ryto.

 Kairėje nuotraukoje matote tarp plytų paliktas ertmės. Mano galva, sugalvota puikiai, plytos vargu ar įšiltų, o štai visa skardinė dalis įšyla ir per tas ertmes sklinda šiluma :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Pati viršutinė, dekoratyvi skardos dalis.

Tiesiog mielas vikšrelis :)

Ir pirmasis bandymas jau tą pačią dieną. Uždegėme sugniaužytą popieriaus krūvelę ir kniupsti išlėkėm žiūrėt į kaminą :))) Traukė puikiai, tad dūmelis iškart pasirodė. Dūmus pamatysite žemiau esančioje nuotraukoje.

 Štai mūsų gražuolis! ar dažysime metalinę dalį - dar nenusprendėme.Viskas spręsis taip, kaip dažniausias pas mus sprendžiasi - natūraliai. Kai jau nuspręsime kaip tinkuosime, dažysime ar dar ką darysime su sienomis, tada iškart bus aišku ką darysim su pečiu. O kol kas mėgaujamės juo kas dieną :))) Gražus, šiltas geriausias draugas žiemą :DDD

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

 Kol pečius džiūsta, atliekami kiti darbai. Vienas iš jų - vonios grindų betonavimas.

Po keturių dienų pakūrėme pirmąjį kartą. Sukūrenome saujelę plonų šakaliukų. Traukė gerai, dūmas iš kamino virto gražiai - viskas puiku :) Po to kas tris dienas kūrenom po tokį glėbelį. Pakūrenę atidarydavome visas dureles ir jušką - vėdinimuisi. Pirmą kartą pilnai pakūrėme po mėnesio. Dabar kūrename kas dieną ir negalim atsidžiaugt :))) Dirbtuvėlėse šilta (dar nepakankamai, nes neužbaigtas lubų šiltinimas kaip reikiant, nėra normalių durų ir langų apdaila iš vidaus nepadaryta), vandens šildytuvas visada pilnas karšto vandens, BET KADA BĖGANČIOS IŠ KRANO! :))) Mmmmm ....

Dirbtuvių statybos, devyniolikta dalis

Kai praėjusių metų išorės darbai buvo baigti, atėjo eilė vidaus darbams.
Pečiaus statyba. Mes jį vadiname apvaliu stačiamalkiu, tačiau jei kažkas žinote jo tikslesnį pavadinimą, būtinai pasidalinkite ;)
Prieš keletą metų lankėmės pas mielus pažįstamus Zarasų rajone. Antrame namo aukšte šeimininkai parodė laaabai gražų pečių. Apvalus, skardinis, o viduje šamotinės plytos ir molis. Puikiai įšylą, ilgai šildo ir dar gražus :))) Įsimylėjau ir savajam pasakiau, kad radau savo dirbtuvėlių šildymo objektą. Visai netrukus lankėme dar vienus pažįstamus Zarasų rajone ir užtikome lygiai taip pat statytą pečių. Kadangi iki šiol nieko panašaus nebuvome matę nei viename Lietuvos kampelyje, nusprendėme, kad meistrų reikia ieškoti ten, kur didžiausia tokių pečių koncentracija. Ir radome. Pagelbėjo taip pat Zarasų rajone gyvenantys dar kiti pažįstami. Vienas meistras sumeistravo skardas, o kitas sumūrijo pečių.

Taigi,  mums reikėjo: meistro, šamotinių plytų, senų molinių plutų, molio, šamotinių miltelių, šilumokaičio (apie jį žemiau parašysiu), špižinių durelių pakurai, špižinių grotelių, pro kurias byrės pelenai, dviejų mažų špižinių durelių valymo angoms, juškos :D (čia toks daiktas, kuris atidaromas prieš pečių užkuriant ir uždaromas, baigus malkoms rusenti.

Molio ir šamotinių miltelių makalošė :)

Šilumokaitis. Kadangi neradome, kas mums greitai padarytų tokį, kokio reiktų, pirkome parduotuvėje. Jis skirtas kitokiam pečių tipui, tačiau prisitaikėme ir sau. Taigi, šitas daiktas bus įstatytas pečiaus viduje virš pakuros ir nuo ugnies įšilęs vanduo, keliaus į vandens šildytuvą,o iš jo šaltas į šilumokaitį. Paprastoji fiziką, kurią pirmą kartą gyvenime ir supratau dabar, suvokusi kaip judės vanduo ir kaip jis šils :))) Šildytuvas pas mus kombinuotas: galima ir elektra. ir pečiumi šildyti. Kol kas elektra nešildėme nei karto! Pilnai pakanka to, kiek kūrename pečių.

Antrame senojo namo gale stovėjo krosnis, kuriai jau nuo pirmų dienų sodyboje, suplanavom reinkarnaciją. Sienų dažytoja Aleksandra taip pat pabuvo ir senos krosnies ardytoja :)
Vėliau visas plytas nuvalė ir pašalino molio likučius.

Naujos šamotinės plytos.

Keturios skardos dalys: pagrindas, platesnė ir aukštesnė dalis, kurioje bus pakura, siauresnė ir žemesnė dalis, ir viršutinė dekoratyvi dalis. Čia dekoratyvios dalies nesimato, bus kitose nuotraukose.

Senų plytų valymas.

Prasidėjo darbas :)

Durelės su stikliuku. Židinio dirbtuvėlėse nenorėjau, o ugnį stebėt - labai, tad apsidžiaugiau, kai manasis atrado šias dureles, sakė - kaip tik tokios, kokių tau reikia :))) Ir tikrai - jos tokios :))) Dabar dažnai tupiu prie durelių ir žiūriu kaip ugnis laižo malkas ir auga, o po to rimsta... Meditacija :)

Darbo procesas tęsiasi. Tai pirmos dienos atlikti darbai. Komentuoti nieko negaliu, nes nieko neišmanau, tiesiog sukiojausi aplink ir fotografavau :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)