Pavasarinis medus ^_^

Šiandien (birželio 03 d.) pradėjome 2014 metų medaus kopinėjimo sezoną, tad skubu pranešti, kad jau galite įsigyti mūsų bitučių medaus :).



Į Vilnių planuojame važiuoti birželio mėnesį, o į Kauną liepos.
Kviečiame užsisakyti norimą įsigyti medaus kiekį ir jį atvešime į namus :).
Į kitus miestus arba siųsime, arba keliaudami šią vasarą po Lietuvą prisiderinsime ir atvešime.


Rašykite adresu kitokie.amatai@gmail.com


Kaina 17,00 lt./kg.


Medų galime išsiųsti į visus Lietuvos miestus.
Siūlome naudotis LPexpress paštomatų paslaugomis, mat nesvarbu kokį medaus kiekį įsigysite - siuntimo kaina visada bus 10,00 Lt.

Šviesus, greitai kietėjantis (šiais metais net ir pavasariniame bus lipčiaus, tad tikėtina, kad kietės truputį lėčiau), tirštesnis nei vasarinis.

Kai pavasarinis medus sukietėja, jame beveik visada būna dideli kristaliukai, kurie formuojasi dėl didelio kiekio gliukozės, kurios būna daugiausiai tik pavasarį .

Mūsų bitutes šį pavasarį matėme lankančias: blindes, lazdynus, klevus, vaismedžius (vyšnias, trešnes, obelis), pienes, šermukšnius, alyvas, kaštonus, builius, bei renkančias liepų, pušų ir ypatingai beržų lipčių .

:)

Man Kalėdas ir yr Naujieji metai. 
Riba, kadu giliai inkvepiu, gerai atsispiriu ir šoku da vienan gyvenimą ratan.
Kas žyną, kas ti laukia? Ašei tikrai nežinau, ale kiekvienų kart mysliju, kad visakas bus teip, kaip turi būt. Kiekvienų kart instikinam, kad gaunam viskų, ko tik mum reikia. Kartais ne iš tąs dienąs, raikia palauktę, pamyslyt, pasnešiot savą mintis, pagyvent su anom... 
A tadu žiūrėk tik šast - ir pasdarą aišku kų daryt ;) Va teip va, brungieji :).
Teip baigias maną 2013 metai, katrų biški bijojau. Ale kai rudenį sulaukiau trisdešimt pinktą gimtadienią, suspratau, kad persritau kokian tai naujan etapan. Iki persritimą tai eik anas skradžiai kaip buvą sunku, myslijau nedaturėsiu. 
 Ale paskum pasdarę lingviau ir jasniau. Akys ir galvela nušviesėję. Ir daba jau žinau kų taliau daryt...


:DDD
Praėjusių metų pažadas įvykdytas, deja, metams visai besibaigiant :))).
Juk praėjusieji metai buvo tarmių metai, o aš tarmiškai jau seniai nesu kalbėjusi. Oi, netiesa, dabar kalbu dažniau, štai kol studijavau ir trankiausi po Kauną ir Vilnių, kalbėti tarmiškai netekdavo visai (prašančių pakalbėti savo tarme būdavo daug, mat Kaune buvom susirinkę iš visos Lietuvos kampelių, tačiau vienai aukštaičiuoti sunkiai sekdavosi). Nebent paskambindavo Laurynas, tada tai visų aplinkinių akys išsiplėsdavo :))). Mylimas draugas visą gyvenimą gražiai utenietiškai aukštaičiuoja, tad tik jam atsidūrus šalia, mažas mygtukas kažkur ties dešine ausimi sužibdavo ir pradėdavau naujų šnektų varyt :DDD Beje, apie tai sužinodavau tik užbaigusi pokalbį ir pažvelgusi į greta stovintį žmogų. Dažniausiai nesišypsantį.
- Pavarei? :D
- Ką pavariau???

:)))

Nuklydau :).
Taigi, praėjusiais metais turėjau svajonę dienoraštį rašyti tarmiškai, galbūt net ir Kitokiuose amatuose paaukštaičiuot, tačiau kai te parašiau vos kelis įrašus per visus metus... Kada gi priaukštaičiuosi?
Vienaip ar kitaip, dar vienas pažadas bus įvykdytas, mat po Kalėdų keliausiu įsigyti Lietuvių kalbos žodyną. Taip taip, žinau, kad yra toks dalykas internete, tačiau kad ten galėčiau susirasti ir išmokti naują lietuvišką žodį, turiu jį jau žinoti, o štai sklaidant knygos lapus(arba naršant po virtualų, t.y. į kompiuterį įkeltą), juos tiesiog susitiksiu, susipažinsiu ir užmegsiu artimesnę pažintį.
Jei seniai noriu papildyti savo kasdieninį žodyną. Jaučiu, jis gana kuklus, gal net, sakyčiau, varganas :D, tačiau prieš keletą savaičių aplankius Vasaknų dvarą, o jame išgyvenus gražų susitikimo vakarą su Vladu Bagdonu, supratau, kad viskas yra dar blogiau :DDD.
Aktorius vartojo ypatingai didelį kiekį fantastiškai gražių lietuviškų žodžių, kurių nei vieno jau po valandos nesugebėjom su vyru atsiminti. Reikšmę ir prasmę supratome puikiai, tačiau patys jų nė sykį nesame vartoję. Štai tada ir supratau - daugiau neatidėliosiu šio plano įvykdymo :).

Regis, nuklydau antrą kartą. O galbūt nenuklydau, o tiesiog pradėjau rašyti nepasiruošusi.
Kitaip sakant, pirma mintis buvo tiesiog parašyti, nes atlikau visus pasiruošimo darbus ir rytoj prasidės šventinis džiaugsmas, tad norėjau tiesiog pasidalinti pati su savimi, kad po daugelio metų aplankyčiau 2013 metų pabaigą štai čia. Tačiau pradėjusi rašyti supratau - labai jau daug noriu surašyti, štai ir pasiklydau mintyse :).

Ech :)

Šiais metais daug visko buvo, tik tas buvimas, sakyčiau, buvo lėtas tursenimas (ai, koks gražus žodis :D). Kitais įtariu bus visko gerokai daugiau, o be to nuojauta kužda: tempas labiau primins 20 m/s vėjo greiti nei tursenimą švilpaujant. Visgi, nuspręsta - jokių planavimų, jokių sąrašų. Tiek jau tos, lai viskas tiesiog vyksta. Na, o kaip vyks sužinosiu tik tą akimirką, o toji akimirka labai priklausys ir nuo manęs...

Beje, ateinantys 2014 metai - Vaikų sveikatos metai ;).


Mūsų vis pasirguliuojantys sveikuoliai :)))

Birželis, liepa ir "nužydėjęs"

 Anksti pavasarį nusipirkau kelias levandas vazonėliuose, laikiau namuose ant palangių, laisčiau prižiūrėjau, tad jos labai staigiai išleido ilgus naujus daigelius. Vėliau perkėliau levandas į savo sodelį, o jos nė krust :) Po gerų trijų savaičių pradėjo judėti, augti ir užaugino daug daug stiebelių, ant kurių sukrovė krūvas žiedelių. Šiemet levandų prisidžiovinau kelis kartus daugiau. Turiu dvi senesnes, ketverių ir trejų metų levandas, ir tris šiųmetes. Šiandien nuskyniau paskutinę porciją žiedelių ir kai išdžiovinsiu, sudėsiu į popierinius maišelius, o kai lauke oras atšals ir prasidės rudeniniai lietūs - siūsiu maišelius, apsigyvensiančius drabužių stalčiuose ir patalinės skrynioje :)

 Liepos šiais metais tiesiog linko nuo žiedų. Visi, kurie mus aplankė, papildė liepžiedžių atsargas dvejiems ar trejiems metams, mat ne kasmet liepos šitaip žydi. Pasirodo jos pramečiuoja ir gali neturėti kvapnaus nektaro net kelis metus iš eilės.
Ir jau iš patirties žinome, kai šitaip gausiai žydi ir kvepia liepos  - turėsime tikro liepų medaus. Taip ir buvo :) Išsukome didelį kiekį kvapnaus medaus su ypatingu mėtos prieskoniu - tai ir yra tikrasis liepų medus.

Be levandų ir liepžiedžių džiaugsmų, šiemet mane aplankė ir dar vienas džiaugsmas - įsigijau pirmąjį meno kūrinėlį. Jau seniai žinojau, jog laikui bėgant, lauksiu visų mūsų draugų, bičiulių, bendraminčių naujai gimstančių kūrinių, tarp kurių ieškosiu ypatingų, mano širdį ir akį pradžiuginusiųjų... Šiais metais startavau. Aplankiusi Ramunės ir Žydrūno Dainių parodą nusižiūrėjau vieną Žydrūno skulptūrą. Tik pamačiusi skulptūrą "Nužydėjęs" norėjau čiupti ir tuojau pat vežtis namo :))) Na, tuo kartu pačiupti nepavyko, mat buvo parodos atidarymas, tačiau vėliau, kai darbai jau baigė keliauti po galerijas - sulaukiau svečių, kurie ir atvežė mano įsigytą pirmąjį eksponatą, apsigyvensiantį mūsų sodyboje.

Darbštuolis manasis :)

"Nužydėjęs"

Vėl darbštuolis :)

Belaukiant...

Autorius Žydrūnas Dainys ir "Nužydėjęs"

Ilgai brandintos svajonės įgyvendinimo startas.
Skulptūra apsigyveno pakeliui link kūdros. Matau ją kiekvieną kartą eidama maudytis ir iš dirbtuvių balkonėlio :)

Šią vasarą net tris kartus užčiupau iki šiol nematytus debesis. Žinoma, net neabejoju juos ne kartą virš mūsų galvų judėjusius, bet tik šią vasarą tuo metu aš pakėliau galvą į juos :)
Šiame įraše sudėjau, kaip aš juos pavadinau, - vilnonius. Pas bičiules, dažnai čiupinėjančias vilną, tikrai mačiau tokius pluoštelius vilnos. Jos juos pešioja ir kloja kloja. O šitie išpešioti sau plaukioja dangumi, laukia kolei juosius suvels stipresnis vėjas ir šiltas lietus :)

Saulėtekis

Ohoho, kaip seniai jau nerašytas dienoraštis...
Kol laukiau pavasario nebuvo regis apie ką ir rašyt, o kai jis pagaliau atkeliavo ir į mūsų sodybą, išlėkėm į laukus, o tuomet kibom į darbus - ir vėl neparašau :D
Prieš kelias dienas atsikėlėm dar prieš penktą valandą ryto ir sulaukėm saulėtekio. Sedėjau ant pievelės su fotoaparatu ir truputį paspaudžiau mygtuką. Buvo labai gražus saulėtkis...

Žinoma, gyvenimas nesustojo, tačiau šie metai, kaip ir bet kurie kiti, yra saviti. Šiais metais fotoaparatą į rankas daugiausiai paimu tik tuomet, kai fotografuoju gaminius :) Ir kurį laiko to net nepastebėdavau, tad pastarąsias dvi savaites vis dažniau vaikštau ir fotografuoju :) Tikėtina, kad gal ir čia atsiras naujų įrašų, juk be visko kito - artėja atostogos :))))