Dirbtuvių statybos, aštuoniolikta dalis

Vieną labai saulėtą ir jaukiai lietingą dieną, grįžę namo iš miesto, išlipę iš automobilio - išsižiojom. Tolumoje, slėnyje ramiai išsirietusi, besimaudydama švelniame lietutyje ir saulėje, akis prikaustė vaivorykštė. Tokios mielai mažos ir būtent toje vietoje niekada nematėm. Kniupščia lėkiau fotoaparato ir pyškinau vis akis atitraukdama, norėdama įsitikinti, kad per objektyvą matomas vaizdas sutampa su realiu. Kai jau pakankamai padirbėjau, sėdau ant senų klaimo akmenų ir "fotografavau" akimis, o tiksliau "filmavau" (čia kalbu apie tai, ką atrašiau ankstesnio įrašo komentaruose Miglei) vaivorykštę, kuri lyg gyva judėjo, plėtėsi ir galų gale, pakilusi kažkur į debesis - išnyko...

 Šis ir dar žemiau esantys kadrai - mano 2012 m. kadrai. Darysiu dideles nuotraukas ir ilgai mėgausiuosi, bandydama prisiminti gaivią, saulėtą vasaros dieną. Plačiai atmerktas akis, mažučiukus lašiukus, bučiuojančius veidą ir fotoaparato objektyvą, gyvą vaivorykštę...

Beje, kai supratau, kad tai mano 2012 m. kadras, pabandžiau atsiminti ankstesnių metų kadrus ir nusprendžiau pakratyti kompiuterio lentynas. Būtinai padarysiu įrašą apie kadrus, kuriuos tais metais padariusi, būčiau galėjusi ramia sąžine dėti fotoaparatą poilsiui :)))
Galiu į juos žiūrėti, keliauti mintimis ir svajoti.

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)
 

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Va taip dirbtuvėlių išorė atrodo ir dabar. Toliau manasis darbuosis kai kaulus sušildys pirmieji pavasario spinduliai, o kol kas statybų ir vidaus įrengimo atostogos :)

Moliūgai, augantys ant komposto krūvos. Pasirodo, žemė jiems buvo per daug derlinga ir augo tik vis daugiau ir didesnių lapų, o moliūgiukai augo prastai. Kadangi šituos moliūgus pasodino vyras, jam nekilo rankos gerokai aplaužyti lapus ir naujas atšakas - padariau tai aš :))) Po amputavimo procedūros moliūgų vaisiai pradėjo didėti ne dienomis, o valandomis :))))

Po liūties oras nusidažė geltonai. Ėjom pasivaikščioti ir įsivaizdavom viską sapnuojantys. Geltona spalva buvo tokia aktyvi, kad teko kelis kartus trinti akis, niekaip nesusikalbančias su smegenimis :)
Tai juk greičiausiai koks nors paprastas fizikos dėsnis, ar ne? Mes su vyru niekada nesupratome standartizuotos mokymo programos, pagal kurią mus laužė ir gniuždė mokykloje, tad fizikos pamokos, kaip ir visos likusios, buvo leidžiamos svajojant ir viliantis, kad kai būsime suaugę galėsime rinktis tai, kas mus augina, o ne palengva naikina savastį.

Mūsų laaaabai sparčiai augantis savaradis pušynas. Kai 2006 m. įsigijome sodybą, vaikščiojome po tuščius laukus, planuodami kur ką statysim ir sodinsim, o dabar kasmet tik stebime gamtos "statybas" ir renkam ne vietoje paliktą inventorių - grybus :))))

Nuotrauka yra didesnė nei įprastai, kad padidėtų, reikia ją paspausti :), o kai nuotrauką atidarys, paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti "Rodyti paveikslą" :)

Pasakojimai apie dirbtuvėlių statybas vis dažniau tampa tiesiog įrašais apie tai, kuo gyvenam. Ir man tai labai patinka. Vienu šūviu - du zuikiai :)
Tad dar pridedu dvi nuotraukas iš naujos bičių šeimos perkėlimo iš mažo aviliuką į didelį proceso. Jau pasakojau apie pagautą (surinktą) pirmąjį spiečių, tad rugsėjį perkėlėme jį į puikų didelį avilį, kuriame jos greit įsikūrė.
Pamilstu bitutes vis labiau.